Brangi mama, ačiū, kad niekada neleidai suabejoti tavo meile

Užmerkiu akis ir prisimenu, kaip tu sakai: „Labanakt, mieloji. Mama myli tave labiau, nei tu gali įsivaizduoti“.

Mieloji mama, mano geriausia draugė, mano antrasis „aš“, ačiū, kad tu visada buvai šalia manęs.

Ačiū, kad tu myli mane taip, kaip tik gali.

Ačiū, kad daug paaukojai dėl manęs.

Ačiū, kad parodei man teisingą kelią gyvenime.

Bet svarbiausia, ačiū, kad niekada nesuteikei man priežasties suabejoti tavo meile man.

Kiekvieną kartą, kai užmerkiu akis, prisimenu vaikystę. Grįžtu į tą laiką, kai buvau maža mergaitė, ir jaučiu tavo šiltus apkabinimus, matau tavo švelnų žvilgsnį, lyg tai buvo tik vakar. Prieš užmigdama jaučiu,kaip tavo rankos perbėga per mano plaukus ir apkabina mane.

Girdžiu tavo raminantį balsą, kuris visada vertė mane jaustis saugiai. Girdžiu, kaip tu sakai: „Labanakt, brangioji. Mama tave myli labiau, nei tu gali įsivaizduoti.“

Ir suprantu, kad šalia jokio žmogaus aš nesijaučiau taip smarkiai mylima.

Šie prisiminimai šildo širdį iki šiol, todėl kad tu niekada neišdavei savęs. Tu visada mylėjai visa širdimi, švaria ir tikra meile.

Taigi, jei kas nors manęs paklaustų, kas man labiausiai patinka šiuose santykiuose, aš atsakyčiau – tai, kad tu niekada neleidai man suabejoti savo meile.

Niekada neleidai man abejoti savim. Niekada nepraleidai progos parodyti man, kaip toli tu pasiruošusi eiti dėl savo vaikų.

Ir už tai aš neišmatuojamai dėkinga tau. Dėkinga už tai, kad užaugau, jausdama nuolatinį palaikymą ir neabejotiną meilę.

Žinodama, koks žiaurus šis pasaulis, suprantu, kad kai tu esi šalia manęs, jaučiuosi pats ramiausias žmogus. Todėl kad, mama, būtent tavo dėka aš galėjau atsistoti ant kojų.

Tu palaikei mane kiekvienu sunkiu momentu. Tu mokei gyvenimo, įkvėpei, skatinai judėti toliau, šventei mano pergales, primindavai, kad visada turiu tikėti savimi, rodydavai man mano klaidas. Ir kas svarbiausia,mylėjai mane visa širdimi.

Mama, tu pažįsti mane geriau, nei aš pati. Tu žinai mano džiaugsmus, liūdesius, kančias,baimes, nepasitikėjimą. Tu žinai, kas daro mane laimingą ir kas skaudina mano sielą. Tu žinai, kaip aš kvėpuoju.

Tu žinai mano slapčiausias paslaptis. Tu matei mano tamsiausias puses, ir nepaisant to, myli mane labiau už viską pasaulyje.

Už tai aš neišmatuojamai dėkinga tau.

Būtent tavo dėka aš tapau tuo, kuo esu dabar. Dėka tavo rūpesčio. Tavo palaikymo. Tavo ištikimybės. Tavo tvirtumo. Tavo meilės.

Kada nors aš ištekėsiu, ir pas mane taip pat bus vaikų. Pažadu tau, kol aš gyvenu ir kvėpuoju, dovanosiu jiems tiek meilės, kiek tu dovanoji man. Įdėsiu visas pastangas, kad jie pajustų tą rūpestį, kurį jaučiau aš, kai augau po tavo sparnu.

Ir padarysiu taip, kad jie neturėtų nei vienos priežasties abejoti mano meile jiems. Taip pat, kaip aš niekada neabejojau tavo meile man.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.