Išmintinga pasakėčia apie Pragarą ir Rojų

Kartą žmogui nusišypsojo laimė pamatyti Dievą. Bandydamas sužinoti svarbiausia, žmogus paprašė:

– Viešpatie, aš norėčiau pamatyti Rojų ir Pragarą.
Viešpats paėmė žmogų už rankos ir nuvedė jį prie dviejų durų. Atvėrę vienas , jie pamatė didelį apvalų stalą su didžiuliu indu centre. Indas buvo pripildytas maisto, kuris kvepėjo taip apetitiškai, kad vertė seiles kauptis burnoje.

Aplink stalą sėdėjo žmonės – atrodė, kad jie buvo išsekę, ligoti ar mirštantys iš bado. Prie kiekvieno rankos buvo pritvirtintas šaukštas su ilgut ilgutėle rankena. Jie lengvai galėjo pasiekti maistą, bet negalėjo jo įsidėti į burną. Jų nelaimės vaizdas tiesiog glumino.

– Tik ką tu matei Pragarą, – pasakė Viešpats.
Jie priėjo prie antrų durų. Atvėrę jas jie pamatė tokį pat apvalų stalą, tokį pat didžiulį indą, pripildytą skanaus maisto. Ir net pas žmones aplink stalą buvo lygiai tokie pat šaukštai. Bet visi atrodė patenkinti, sotūs ir laimingi.
– Aš nesuprantu, – pasakė žmogus.
– Tai paprasta, – atsakė Viešpats. – Šie išmoko maitinti vienas kitą. O anie galvoja tik apie save.

Moralas: Pragaras ir Rojus surėdyti vienodai. Skirtumas – mumyse.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.