Kam tu tokia reikalinga, negraži, bedantė ir stora, išeidamas pažemino vyras…
Marta žiūrėjo pro langą į išeinantį vyrą ir negalėjo patikėti, kad jis iš tiesų išeina.
Išvakarėse jis jai pasakė, kad gyveno su ja tik todėl, kad jam buvo patogu. Jis išėjo, o jai norėjosi atidaryti langą, verkti ir maldauti jo grįžti. Tačiau ji to nepadarė.
Pasitraukė nuo lango ir pažiūrėjo į save veidrodyje – apkūni moteris bespalviais plaukais žvelgė į ją. Neseniai prasidėjo problemos su dantimis, beveik visi ištrupėjo, o pasidaryti naujiems pinigų nebuvo.
Draugė darbe sakė, kad ji visą savo sveikatą ir pinigus išeikvojo savo vyrui. O dabar jis išėjo pas moterį, kuri daug jaunesnė už jį ir turi 4 vaikus.
Marta iš nevilties vyrui išėjus išnuomojo kambarį savo bute. Pas ją įsikėlė vidutinio amžiaus vyriškis, kuris dirbo inžinieriumi.
Su laiku sutaupė pinigų, susitvarkė, sulieknėjo. Nusipirko gražių rūbų į savo garderobą.
Moteris persimainė akyse ir pradėjo atrodyti jaunesnė.
Kartą į duris pasibeldė, Marta atidarė duris ir pamatė ant slenksčio vyrą.
Kai jis išvydo savo buvusią žmoną, tai neteko žado, kelias minutes stovėjo tylėdamas, o paskui pasakė, kad jei sutiktų ją gatvėje, nepažintų.
O jis pats atrodė labai liesas ir susenęs.
Ėmė skųstis, kad veltui tada išėjo ir labai gailisi, juk be Martos jam nieko nereikia. Kad naujos pasijos vaikai neišauklėti, namie nuolatinis riksmas ir verksmas ir visus pinigus, kuriuos jis uždirba, išleidžia tik jiems, o sau nieko nebelieka.
Marta žiūrėjo į jį abejingai, prisimindama visas tas bjaurastis, kurių jis jai prikalbėjo tada išeidamas.
Tuo metu pro duris pažvelgė nuomininkas, paklausė, ar nereikia pagalbos. Buvęs vyras paklausė, kas čia, į ką Marta atsakė, kad tai jos vyras ir uždarė duris.
Paskui atsisuko į inžinierių, atsiprašė už tai, kad pavadino jį vyru.
O jis nusišypsojo ir tarė, kad visai nieko prieš tapti jos vyru…
