Kartą moteris apmokėjo vyro, kuriam trūko pinigų, pirkinius, o po 2 mėnesių sutiko jį vėl…

Gyvenime egzistuoja viena tiesa – gėris, kurį mes darome kitiems žmonėms, daro mus geresnius. Reikia visada stengtis padėti aplinkiniams ir pripildyti pasaulį gerais poelgiais. Nebūtina laukti, kad jums tai sugrįš, nors tai būtinai sugrįš.

Mes negalėjome praeiti pro šios moters poelgį, norime pasidalinti su jumis šia istorija, galbūt ji daugelį įkvėps geriems darbams.

Kartą Sara Fleming atsidūrė reikiamoje vietoje reikiamu metu, kai galėjo padėti tiems, kuriems tuo momentu reikėjo pagalbos. Kalėdų išvakarėse ji tapo vienos šeimos džiaugsmo priežastimi sumokėjusi už juos. Tačiau praėjus 2 mėnesiams jie vėl susitiko.

„Mieli draugai, ši istorija iš tiesų nutiko man. Aš dalinuosi su jumis, kad jūs sužinotumėte apie Dievo gerumą ir gailestingumą. Esmė ne manyje. Didžius darbus atliko jis!“- sako Sara Fleming.

Tą dieną susirinkusi visus savo pirkinius Sara stovėjo eilėje prie kasos už vyriškio, kuris bandė atsiskaityti, tačiau jo kortelę terminalas atmesdavo ir jis ėmė prašyti kasininko atidėti kai kuriuos produktus. Deja, tai nepadėjo ir apmokėjimas vis tiek nepavyko, jis daugiau nieko negalėjo imtis, grynųjų pinigų jis neturėjo.

Sara pastebėjo, kad šalia jo stovėjo vaikai, berniukas ir mergaitė, kurie vadino jį tėčiu. „Mergaitė buvo paauglė, o berniukas – maždaug mano sūnaus bendraamžis. Aš mačiau sutrikimą jų veiduose“,- pasakė Sara.

Vyriškis buvo labai nusiminęs ir prislėgtas, juk jis suprato, kad jo šeima šiandien liks alkana, jiems taip reikėjo šių produktų.
„Aš pajutau norą padėti. Tai buvo panašu į lengvą stumtelėjimą į nugarą ir lengvą elektros smūgį į širdį“.

Tačiau tuo pat metu Sara nesuprato, ką jai padaryti, juk ji nieko nenorėjo sutrikdyti savo poelgiu. Tačiau visgi priėjo ir apmokėjo čekį. Vyras buvo sujaudintas, jis net nežinojo, kaip atsidėkoti moteriai. Pasirodė, kad jis – vienišas tėvas, patekęs į sunkią gyvenimišką situaciją.

„Viskas tvarkoje. Aš norėjau padėti. Aš žinau, kad tai Dievas liepė man tai padaryti“,- prisimena Sara. Ji labai džiaugėsi galėjusi padėti šiai šeimai.

Praėjo apie 2 mėnesiai. Sara atėjo į bažnyčią ir iš tolo pamatė pažįstamą šeimą, jai pasidarė taip malonu širdyje, ji buvo laiminga vėl juos pamačiusi. Ir tuo pat metu moteris negalėjo patikėti, kad iš visų bažnyčių, kurios yra jų mieste, šie žmonės atėjo būtent čia.

„Aš niekada jam nesakiau, kad aš tikinti ir vaikštau į bažnyčią. Tą pačią, į kurią vyriškis atvedė savo vaikus tą sekmadienį.“

Sara žinojo, kad daryti gera kitiems žmonėms – tai nereiškia paprasčiausiai atrodyti geru, o daryti kažką iš tiesų didingo.