Gerai būtų sukurti viešbučių tinklą „Močiutė“
Gerai būtų sukurti viešbučių tinklą „Močiutė“…
Su kilimais ant sienų, spyruoklinėmis lovomis, minkšta pagalvėlė ir pūkinė antklodė, televizorius uždengtas nerta servetėle, graži megzta staltiesė ant stalo, kurią močiutė pati numezgė, vištienos sriubytė virtuvėje ir kapų tyla: vaikelis miega.
Prisiduodi ten per išeigines, vaikams įėjimas draudžiamas. Tik akį pramerkei, o močiutė tau:
– Miegok, miegok, vaikeli, dar tik 10 ryto.
Kad tau kojines užmautų tik ką nuimtas nuo radiatoriaus, šiltas ir pūkuotas ir „dar pagulėk“.
O maždaug pirmą dienos tau į lovą vištienos sriubytės su česnakiniais skrebučiais ir galvytę kad glostytų kalbėdama:
– Vargšas vaikas, nukankino visai su šituo darbu, ratilai po akimis, sulysęs toks. Kompotuko gersi?
O bandelę su aguonom? Na, gulėk, gulėk. Filmukus tau įjungti?
Ir blyneliai…Ir antklodę apkamšyti, o tai kojos kokios ledinės… Ir virtinukai, žinoma, su vyšniomis… Ir dar, kad močiutė lūpomis paliestų kaktą, kad patikrintų, ar nėra temperatūros.
Ir šnypštų ant senelio, kad šis neslampinėtų šen bei ten ir nežadintų vaiko.
O dar lauke lietus toks įkyrus nuo pat ryto, o krosnyje malkos spragsi. Namie taip šilta, jaukiai tiksi laikrodis su gegute ir skaniai kvepia obuolių pyragu…
