Visą gyvenimą nesupratau, kodėl nebendraujame su tėvo tėvais. Ir tik sulaukus 15-os metų motina papasakojo man baisią tiesą

Niekada nesupratau, kodėl močiutės ir seneliai neateina į mano gimtadienį ir nebendrauja su manimi. Mano tėvo seniai nebėra. Jis pateko į autokatastrofą. Mamos tėvai irgi seniai mirę.

Jie anksti paliko šį pasaulį, o apie tėčio tėvus beveik niekada nieko negirdėjau. 3 klasėje mums davė namų užduotį – apklausti savo senelius apie šeimą ir nupiešti šeimos medį, į ką mano mama ir papurtė galvą, o paskui apsisukusi nuėjo.

Tada negalėjau suprasti, kodėl taip. Kaip tai aš neturiu senelių? Tačiau ilgainiui susitaikiau su tuo.

15-os vėl grįžau prie šio klausimo. Tuo metu labai domėjausi įvairiausiais serialais apie paslaptis. Ir tai, kodėl mama nutylėjo istoriją, mane erzino dar labiau. Kartą nusprendžiau užlipti į palėpę ir ten radau seną nutrintą lagaminą.

Nuvaliau dulkes ir atidariau jį. Ten buvo senos fotografijos. Daugelis fotografijų suplėšytos. Tada susidomėjusi ėmiau žiūrinėti kiekvieną jų.

Kiekviena foto turėjo užrašą nugarėlėje. Tačiau vardai, užrašyti gražiu braižu, man nieko nesakė.

Tarp senų juodai baltų fotografijų pastebėjau ir spalvotas. Vienoje jų pamačiau save. Sėdėjau kartu su kažkokia mergaite. Iš pažiūros man buvo 3 metai. Toje pačioje foto buvo ir mano mama, kažkokia moteris ir dar viena vyresnė moteris. Šią fotografiją pasiėmiau.

Vakare nusprendžiau pasiklausti mamos, kas tie žmonės fotografijoje. Ji nenorėjo pasakoti. O po mano įkyrių klausinėjimų mama pasakė, kad fotografijoje yra mano pusseserė, teta ir močiutė iš tėvo pusės.

Žinoma, sekantis mano klausimas buvo, kodėl mes nepalaikome ryšio. Ir vėlgi motina nedegė noru to pasakoti.

Kai dar buvau maža, mes bendraudavome su tėčio giminaičiais. Net po to, kai tėvo nebeliko. Tačiau nutrūkusio ryšio priežastimi tapo dar viena tragedija. Ir pasirodo, kalta padarė mane. Buvo gimimo diena, mes su pussesere žaidėme be suaugusiųjų priežiūros.

Kažkas iš mūsų ištraukė iš mano plaukų smeigtukus. O toliau viskas buvo kaip sapne. Pusseserė, kuri buvo jaunesnė už mane 2 metais, įkišo smeigtuką į rozetę.

Aš ėmiau verkti, kviesti suaugusius į pagalbą, bet buvo per vėlu.

Viskuo apkaltino mane. Ir nors praėjo daug laiko, tėvo motina kaltomis laiko mane ir mamą.

Taip mes ir nustojome bendrauti. Būtent todėl niekada nemačiau giminaičių iš tėvo pusės, o mama stengėsi vengti bet kokių pokalbių apie juos.