Po tėvų skyrybų netekau svajonės, pinigų ir artimų žmonių

Mano tėvai išsiskyrę jau 11 metų. Išsiskyrimas su tėvu atnešė man skausmą ir neišvengiamus randus. Aš sunkiai pakėliau persikraustymą, tačiau dar sunkiau buvo matyti motiną su kitu vyriškiu. Ji sukūrė naują šeimą, anksčiau ji rūpinosi tik manimi, kartais net per daug, tačiau dabar visa hipergloba buvo nukreipta į jos naujagimį.

Myliu savo brolį ir man net tapo lengviau gyventi be jos totalios kontrolės. Tačiau mano patėvis nebuvo geras žmogus. Mes gyvenome jo 1 kambario bute, kur man buvo išskirtas mažytis kampelis su sofute ir langu, o jis su mama glaudėsi virtuvėje, kur buvo išskleidžiama sofa.

Perėjimas į naują mokyklą nebuvo toks sunkus, kaip atrodė. Greitai įsigijau draugų ir buvau laiminga ne namuose.
Kaskart grįždama į butą sulėtindavau žingsnį, lydėdavau drauges iki namų, būdavo baisu užeiti net į laiptinę nežinant, kiek šiandien išgėrė patėvis. Jis keldavo ranką prieš mamą, kartais ir prieš mane.

Kartą prieš Kalėdas jis smogė mamai, bandydama ją apginti, trenkiau jam per nugarą, žinoma, mano jėgos nepakako, jis smarkiai įpyko ir tvojo man taip, kad trumpam netekau sąmonės.

Tąkart mama išsigando dėl manęs ir ėmė rinktis daiktus išvykimui. Mes su daiktais išėjome iš laiptinės, liko tik išsikviesti taksi, tačiau patėvis ėjo iš paskos ir ašaringai maldavo mamos likti, prisiekinėjo, kad daugiau taip nesielgs ir ji juo patikėjo.

Patėvis laikėsi pažado 2 savaites, o tuo tarpu mama sužinojo besilaukianti jauniausiojo brolio. Džiaugiausi mamos nėštumu, nors ir nuo tokio siaubingo žmogaus. Patėvis nelaikė smūgių pavojingais nėščiai moteriai ir toliau ją mušė.

Dažnai bendraudavau su tėvu telefonu. Netrukus jis irgi sukūrė naują šeimą ir nustojo man dažnai skambinti, bet aš jau įpratau prie to ir tai nejaudina manęs kaip anksčiau. Tėvas tvarkingai moka alimentus ir anksčiau kiekvieną mėnesį net skirdavo pinigus, kuriuos mes susitarėme taupyti mano mokslams.

Per visus 11 metų susikaupė didelė suma.

Visą tą laiką mama nedirbo ir gyveno patėvio ir vaikų išmokų sąskaita, o man ruošdavo maistą tik iš produktų, nupirktų už pinigus, kuriuos skirdavo mano tėvas. Patėvis neleisdavo man valgyti maisto, pirkto už jo pinigus.

Šiais metais baigiau mokyklą. Pasirinkau universitetą kitame mieste ir išlaikiau stojamuosius egzaminus, buvo sunku, daug mokiausi, tačiau man pritrūko kelių balų iki valstybės finansuojamos vietos.

Mintis apie persikraustymą ir studijas gerame universitete šildė sielą. Spėjau nusipirkti kelis daiktus, kol pastebėjau, kad pinigai dingo.

Grįžusi namo, ruošiausi padėti grąžą, kuri liko nuo pirkinių, pažvelgusi į dėžutę, pinigų neradau. Apie santaupas žinojau tik aš ir mama, todėl iškart nuėjau pas ją ir paklausiau apie pinigus. Mama nuleido akis ir pasakė, kad pinigus atidavė patėviui.

Be alkoholio, jis dar mėgo azartinius lošimus, todėl su vietiniais gyventojais dažnai lošdavo kortomis. Per visą „mėgėjiškų“ žaidimų laiką jo kortų skolos tik augo. Naktį, kai aš miegojau, patėvis grįžo visas sumuštas, „draugai“ reikalavo grąžinti skolą.

Mama nusprendė, kad mano mokslai palauks ir atidavė pinigus patėviui. Man ji pasakė, kad jis visą laiką mumis rūpinosi, suteikė stogą virš galvos ir aš turiu būti jam dėkinga, o ne galvoti tik apie save.

Štai taip aš likau be svajonės, pinigų ir artimų žmonių.