Kokias neįprastas ir originalias dovanas dovanoja man turtinga anyta

Mano vardas Viktorija. Mano anyta Antanina pakankamai turtinga. Ji lyg ir šiuolaikiška moteris. Jos bute ir nauji geri baldai, ir pažangiausia buitinė technika, ir geras išmanusis telefonas.

Tačiau ji neišmeta ir daugybės daiktų, kurie liko dar nuo tarybinių laikų. Pavyzdžiui, krištolinių salotinių, porcelianinių statulėlių, vazų. O dar ji niekaip negali atsisveikinti su kilimu ant sienos.

Rengiasi Antanina visada labai margai ir ryškiai, bet kažkaip neskoningai. Ji dievina skrybėlaites. Ji jų turi visą kolekciją.

Išvis mano anyta labai šykšti, tačiau skrybėlaitėms pinigų ji netaupo. Ji labai mėgsta taupyti pinigus ir paskui pirkti ką nors brangaus.

Anytos vyras, mano šešuras, didelis viršininkas, todėl jie turi daug pinigų. Tačiau anyta nemoka džiaugtis pirkiniais. Ji visas pinigines išlaidas priima labai skausmingai.

Ji niekada niekam neskolina pinigų, net tikram sūnui. Ji sako:

– Tu, sūnau, jau suaugęs, sukis pats, kaip gali.

Anytai viskam gaila pinigų, o štai skrybėlaičių Antanina perkasi daug ir pačių įvairiausių.

Ji užsisako, ką jai padovanoti per gimtadienius ir šventes. Tačiau pati dovanoti dovanų nemėgsta. Pigias dovanas dovanoti jai gėda. O brangioms dovanoms gaila pinigų. O juk jei jau pakvietė į svečius, taigi negalima eiti tuščiomis rankomis.

Ir štai kaskart anyta man dovanoja labai originalias dovanas.

Manęs ji nepamilo nuo pat pirmų dienų. Kodėl? O todėl, kad laikė mane iš neturtingos šeimos ir manė, kad jos sūnus vertas geresnės.

O ką man galėjo duoti motina ir ligota močiutė? Aš net neturiu aukštojo išsilavinimo.

– Susiradai žmoną! Virėja, matai! Taigi valgyti daryti moka bet kuri moteris! Kam to išvis mokytis? Kad išmoktum, kiek į sriubą dėti druskos? – juokiasi iš manęs anyta.

Tačiau su laiku ji susitaikė, kad Karolis mane vedė.

Mes su Karoliu gyvenome atskirai. Jis turėjo butą. Aš pagimdžiau du vaikus.

Į svečius pas anūkus anyta ateina labai retai. Juk tuščiom rankom neisi, o pinigus leisti gaila.

Ji net torto normalaus niekada neperka – juk tortai labai brangūs. Ji paprastai perka vaflinį pyragą dėžutėje. Juk ant dėžutės parašyta „Tortas“.

– Kokį gerą tortuką nupirkau! Nuo biskvitų galima papilnėti ir kremas ten riebus! O čia viskas taip skanu!Vafliukas ir plonas šokolado sluoksnis!

O štai iš mūsų anyta mėgsta užsisakyti brangias dovanas. Mes su vyru dovanojome jai kavos aparatą, nes ji labai mėgsta kavą, ir siurblį robotą, ir brangius kvepalus.

Žodžiu, anytai visada perkame labai brangias dovanas. O štai ji dovanų dovanoti nemėgsta, jai gaila pinigų.

Kartą per mano gimtadienį anyta padovanojo didelę dėžę ryškiame įpakavime. Pasirodė, kad tai dėžė nuo to paties kavos aparato, kurį mes jai kadaise dovanojome. O dėžės viduje buvo įvairiausi plovikliai indams, grindims, guminės pirštinės, įvairios šluostės ir kempinės.

Buvau šoke nuo jos dovanos.

– Mano brangi martele! Šiandien gavai neįprastą dovaną! Tavo namai turi būti švarūs. O tai taip sunku: ir dirbti, ir tvarkytis. Šioje dėžėje tavo padėjėjai! Dabar tau nebereikės eikvoti daug laiko ir jėgų tvarkymuisi. Paėmei priemonę, apsimovei pirštines, pasiėmei kempinę, pravalei ir viskas spindi!

Apsimečiau, kad labai džiaugiuosi tokia dovana. Paskui anyta dovanojo kažkokį megztuką iš dėvėtų rūbų parduotuvės, kuris man buvo labai didelis. Paskui per gimtadienį dovanojo užuolaidą, labai seną, turbūt 20-ies metų senumo su kažkokiu keistu piešiniu. Aš, žinoma, ją tiesiog padėjau į spintą, niekur nekabinau.

Paprašiau vyro pasikalbėti su savo mama, kad ji nedovanotų man tokių dovanų. O dar paprašiau pasakyti, kad daugiau jai nedovanosime brangių dovanų. Juk mes turime du vaikus ir daug išlaidų. O šešuras – pasiturintis žmogus. Jis savo žmonai gali nupirkti viską, ko reikia.

Mano vyras pasikalbėjo su motina, o ji ant manęs už tai labai įsižeidė.

Ir štai anytos gimtadienio išvakarėse aš ilgai galvojau, ką jai padovanoti. Ilgai rinkau dovaną, kad būtų nelabai brangu, tačiau gražu. Internete radau rankų darbo karolius iš natūralių akmenų ir nupirkau juos. Žinojau, kad anytai mano dovana patiks – ji mėgsta tokius daiktus.

Vyras buvo komandiruotėje, vaikai darželyje. O aš užsukau pasveikinti anytos. O pas anytą kaip tik svečiavosi jos draugės. Kai kurios padovanojo skrybėlaites, kai kurios – kitas dovanas. Žodžiu, Antaninai aš nerūpėjau. Pasveikinau ją žodžiais, padėjau dovaną ir nuskubėjau į vaikų darželį.

O po 3 mėnesių – mano gimtadienis. Pas mane atėjo svečių: mūsų draugai, mano mama su močiute ir, žinoma, anyta su savo vyru.

Antaninos rankose buvo man pažįstama dovanų pakuotė:

– Brangi mano martele! Sveikinu tave su gimimo diena! Labai ilgai galvojau, ką gi tau padovanoti. Apėjau tiek daug parduotuvių ir radau tau unikalų dalyką! Pažiūrėk, koks grožis! Koks nuostabus papuošalas! -sulig šiais žodžiais anyta ištraukė iš pakuotės tuos pačius karolius, kuriuos nupirkau jai internetu ir padovanojau.

Matyt, anyta nesuprato, kad būtent aš jai per gimtadienį dovanojau šiuos karolius. Ji tiesiog pagailėjo pinigų dovanai ir perdovanojo man mano pačios dovaną. Aš buvau labai nustebusi. O anyta mano nustebusias akis palaikė susižavėjimu.

Aš labai taktiškas žmogus ir negadinau savo gimtadienio. Padėkojau anytai ir dabar su dideliu malonumu nešioju tuos karolius, kuriuos dovanojau anytai, o ji man juos perdovanojo, pagailėjusi pinigų dovanai.