Vasarinis hortenzijų tręšimas: kokias trąšas naudoti, kad jos gausiai žydėtų iki pat rudens

Hortenzija dažnai laikoma labai „alkanu“ augalu. Dideli lapai, stiprūs ūgliai ir įspūdingi žiedynai iš tiesų reikalauja nemažai energijos. Tačiau tai nereiškia, kad krūmą reikia tręšti visą vasarą be pertraukos. Per didelis trąšų, ypač azoto, kiekis gali duoti priešingą rezultatą: lapija augs vešli, o žiedų bus mažiau.

Svarbiausia vasaros priežiūros užduotis yra ne skatinti hortenziją dar sparčiau augti, bet palaikyti jau susiformavusius žiedynus, išsaugoti drėgmę dirvoje ir padėti ūgliams palaipsniui pasiruošti sezono pabaigai.

Ar vasarą hortenzijas apskritai reikia tręšti?

Jeigu pavasarį po krūmu jau buvo įterpta ilgai veikiančių kompleksinių trąšų, augalas atrodo sveikas, gausiai žydi, o lapai išlieka sodriai žali, papildomas vasarinis tręšimas gali būti nereikalingas.

Hortenzijos dažnai geriau žydi tada, kai maisto medžiagų gauna saikingai. Per didelis trąšų kiekis skatina minkštų lapų ir ūglių augimą, tačiau žiedų gali sumažėti.

Papildomas tręšimas gali būti naudingas, jeigu:

* krūmas auga skurdžioje arba smėlingoje dirvoje;
* hortenzija auginama vazone;
* lapai pastebimai pabalo;
* ūgliai silpni, o žiedynai formuojasi smulkūs;
* pavasarį augalas nebuvo tręštas;
* maisto medžiagos greitai išplaunamos dažnai laistant.

Prieš tręšiant verta įvertinti ne tik augalo išvaizdą, bet ir dirvos būklę. Kartais silpno žydėjimo priežastis yra ne maisto medžiagų trūkumas, o išdžiūvusi žemė, per stipri saulė, netinkamas genėjimas arba pažeisti žiediniai pumpurai.

Kokias trąšas rinktis vasarą?

Vasaros pradžioje galima naudoti kompleksines trąšas žydintiems krūmams arba specialias hortenzijų trąšas. Geriausia rinktis tokį mišinį, kuriame yra saikingas azoto kiekis ir pakankamai kalio.

Azotas daugiausia skatina lapų ir jaunų ūglių augimą. Kai jo per daug, krūmas gali būti labai vešlus, tačiau žiedų bus mažiau. Kalis padeda palaikyti žydėjimą, reguliuoja vandens apykaitą ir stiprina augalo audinius.

Tinka trąšos, kurių sudėtis panaši į:

* NPK 5-5-7;
* NPK 6-4-8;
* NPK 4-6-8;
* kitus mišinius, kuriuose kalio yra ne mažiau nei azoto.

Nebūtina ieškoti būtent tokių skaičių. Svarbiausia, kad trąšos būtų skirtos žydintiems krūmams ir jose nebūtų pernelyg daug azoto.

Trąšas visada naudokite tiksliai pagal gamintojo instrukciją. Didesnė dozė žydėjimo neprailgins, tačiau gali pažeisti šaknis.

Hortenzijų tręšimas birželį

Birželį hortenzija aktyviai auga ir formuoja žiedynus. Jeigu pavasarinio tręšimo nepakako, šiuo laikotarpiu galima vieną kartą panaudoti kompleksines trąšas.

Patogu rinktis:

* granuliuotas ilgai veikiančias trąšas;
* skystas hortenzijų trąšas;
* kompleksines trąšas žydintiems dekoratyviniams krūmams.

Granules paskleiskite ne prie pat stiebų, o šaknų zonoje. Lengvai įterpkite jas į viršutinį dirvos sluoksnį ir gerai palaistykite.

Skystas trąšas visada pilkite tik ant drėgnos dirvos. Jei maitinamasis tirpalas bus pilamas ant išdžiūvusių šaknų, augalas gali būti nudegintas.

Kuo tręšti hortenzijas liepą?

Gausaus žydėjimo laikotarpiu azoto kiekį reikėtų sumažinti. Jeigu krūmui iš tiesų trūksta maisto medžiagų, galima naudoti skystas trąšas žydintiems augalams, kuriose yra daugiau kalio.

Vazonuose augančias hortenzijas dažniausiai reikia tręšti dažniau, nes dirvos kiekis yra ribotas, o maisto medžiagos greičiau pasišalina kartu su vandeniu.

Atvirame grunte augančioms hortenzijoms dažniausiai pakanka vieno saikingo tręšimo pirmoje vasaros pusėje.

Krūmo nereikėtų tręšti:

* kai dirva visiškai sausa;
* per vidurdienio karštį;
* prieš pat karščio bangą;
* iškart po persodinimo;
* kai augalas vysta dėl sausros ar pažeistų šaknų.

Prieš prasidedant stipriems karščiams geriau atsisakyti trąšų ir daugiau dėmesio skirti laistymui. Tręšimas karščio metu gali sukelti augalui papildomą stresą.

## Ar reikia tręšti hortenzijas rugpjūtį?

Antroje vasaros pusėje aktyvių azotinių trąšų geriau nebenaudoti. Azotas skatina naujų, minkštų ūglių augimą, o jie gali nespėti sumedėti iki šaltesnių orų.

Jeigu hortenzija atrodo sveika, rugpjūtį geriausia ją reguliariai laistyti ir palaikyti mulčio sluoksnį. Esant akivaizdžiam maisto medžiagų trūkumui galima panaudoti tik saikingą trąšų kiekį, kuriame nebūtų daug azoto.

Tręšti krūmo vien dėl atsargumo nereikėtų. Žydėjimo gausa priklauso ne tik nuo maisto medžiagų, bet ir nuo hortenzijos rūšies, ūglių amžiaus, apšvietimo, drėgmės ir tinkamo genėjimo.

Kodėl nereikėtų persistengti su fosforu?

Dažnai patariama visus žydinčius augalus tręšti dideliu fosforo kiekiu. Hortenzijoms tai ne visada naudinga.

Per didelis fosforo kiekis gali trukdyti augalui pasisavinti kitus elementus. Be to, didžialapių hortenzijų atveju fosforo perteklius gali trukdyti išgauti mėlyną žiedų spalvą.

Mėlyniems atspalviams svarbi rūgšti dirva ir augalui prieinamas aliuminis, todėl labai daug fosforo turinčių trąšų geriau vengti.

Baltų ir daugumos šluotelinių hortenzijų žiedų spalvos tokiu būdu pakeisti nepavyks. Jų atspalvis daugiausia priklauso nuo veislės ir žydėjimo stadijos.

Kas svarbiau už trąšas?

Net geriausios trąšos nepadės, jeigu krūmui trūksta vandens. Hortenzijos mėgsta tolygiai drėgną, tačiau neužmirkusią dirvą.

Stiprus išdžiūvimas gali sukelti vytimą, lapų nudegimus, mažesnius žiedynus ir trumpesnį žydėjimą.

Geriau laistyti rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnį šaknų sluoksnį. Karštu oru tinkamiausias laikas laistyti yra ankstyvas rytas.

Kasdienis paviršinis laistymas skatina šaknis augti arti žemės paviršiaus, todėl jos tampa jautresnės karščiui.

Po laistymo naudinga dirvą mulčiuoti:

* pušų žieve;
* medžio skiedromis;
* gerai perpuvusiu kompostu;
* lapų humusu.

Mulčias sumažina drėgmės garavimą, apsaugo šaknis nuo perkaitimo ir palaipsniui gerina dirvos struktūrą.

Rekomenduojamas organinio mulčio sluoksnis aplink krūmą yra maždaug 5-10 cm. Mulčias neturėtų tiesiogiai liestis su ūglių pagrindu.

Kuo nereikėtų tręšti hortenzijų?

Atsargiai vertinkite populiarias namines priemones.

* Šviežias mėšlas** gali nudeginti šaknis ir suteikti per daug azoto.

* Mielės nėra visavertės trąšos ir negali pakeisti subalansuoto mineralinių medžiagų mišinio.

* Kavos tirščiai negali greitai ir patikimai parūgštinti dirvos. Jie taip pat nepakeičia dirvos tyrimo ir tinkamų trąšų.

* Pelenai didina dirvos šarmingumą. Hortenzijoms, kurios mėgsta silpnai rūgščią dirvą, dažnas pelenų naudojimas gali sukelti lapų geltonavimą ir apsunkinti geležies pasisavinimą.

* Didelis superfosfato kiekis negarantuoja didesnių žiedynų ir gali būti netinkamas mėlynoms didžialapėms hortenzijoms.

Jei pradėjo gelsti lapai

Kai lapo paviršius gelsta, o gyslos išlieka žalios, galima įtarti chlorozę. Ji dažnai susijusi ne su trąšų trūkumu, o su tuo, kad dėl netinkamo dirvos rūgštingumo šaknys negali pasisavinti geležies.

Tokiu atveju nėra prasmės didinti įprastų trąšų kiekio. Geriau patikrinti dirvos rūgštingumą ir pagal instrukciją panaudoti priemonę su geležies chelatu.

Lapų geltonavimą taip pat gali sukelti per didelė drėgmė, pažeistos šaknys, azoto, magnio ar kalio trūkumas, todėl vien pagal vieną požymį tikslios priežasties nustatyti negalima.

Paprasta vasaros priežiūros schema

Jeigu hortenzija auga atvirame grunte ir atrodo sveika, galima laikytis tokios schemos:

Birželio pradžioje: viena saikinga kompleksinių trąšų dozė, jeigu pavasarį augalas nebuvo tręštas.

Žydėjimo metu: reguliarus gilus laistymas, mulčiavimas ir pažeistų lapų pašalinimas.

Liepą: papildomas skystas tręšimas tik esant akivaizdžiam poreikiui, renkantis mišinį su saikingu azoto ir pakankamu kalio kiekiu.

Nuo rugpjūčio: nebenaudoti augimą skatinančių azotinių trąšų ir leisti ūgliams palaipsniui subręsti.

Svarbiausia taisyklė

Kad hortenzija gausiai žydėtų iki rudens, jai reikia ne nuolatinio tręšimo, o pusiausvyros: saikingo maitinimo, tolygios drėgmės, tinkamo dirvos rūgštingumo ir apsaugos nuo šaknų perkaitimo.

Jeigu krūmas jau gausiai žydi, nereikėtų bandyti pagerinti rezultato dviguba trąšų doze. Dažniausiai hortenzijoms daug pavojingesnis yra pertręšimas nei nedidelis maisto medžiagų trūkumas.