Nukritusių obuolių neišmetu: paberiu juos po vaismedžiais ir uogakrūmiais. Paprastas būdas, kurį verta žinoti

🍎🌿 Vasaros pabaigoje ir rudenį po obelimis dažnai prisikaupia tiek obuolių, kad nebežinome, kur juos dėti. Gražiausi keliauja ant stalo, į pyragus, kompotus ar uogienes, o nukritę ir kiek sumušti vaisiai neretai tiesiog išmetami. Tačiau jei obuoliai sveiki, be ligų ir stipraus puvinio požymių, dalį jų galima panaudoti tiesiog sode.

Pamažu irdami obuoliai tampa organine medžiaga. Dirvoje jais maitinasi įvairūs mikroorganizmai, o vaisiams suirus organinės medžiagos lieka dirvoje. Žinoma, obuoliai nėra stebuklingos trąšos ir nepakeis įprasto vaismedžių ar uogakrūmių tręšimo, tačiau tai paprastas būdas dalį sveikų krituolių grąžinti atgal į dirvą.

Kaip tai padaryti teisingai?

Pirmiausia atrenku sveikus nukritusius obuolius. Jei vaisius tiesiog nukrito, susitrenkė ar yra negražios formos, jį galima panaudoti. Tačiau vaisių su aiškiais puvinio, grybelinių ligų ar stipraus kenkėjų pažeidimo požymiais geriau po medžiais nepalikti.

Obuolių taip pat nereikėtų krauti prie pat medžio kamieno. Juos geriau paskirstyti toliau nuo kamieno, po išorine lajos dalimi. Ten dirvoje yra daug smulkesnių aktyvių šaknų.

Aš obuolių nepilu į vieną didelę krūvą. Paskirstau juos nedideliais kiekiais aplink medį. Galima naudoti sveikus vaisius, tačiau perpjauti, pasmulkinti ar šiek tiek sutraiškyti obuoliai suirs greičiau.

Po to obuolius galima užberti maždaug 15–20 cm žemės sluoksniu. Tai svarbu ne tik dėl greitesnio irimo. Žemė padeda sumažinti vaisių kvapą ir tikimybę, kad prie jų rinksis vapsvos, musės ar gyvūnai.

Jeigu nenorite kasti aplink medį, galima padaryti kelias nedideles duobutes skirtingose vietose po laja, į kiekvieną įdėti po kelis obuolius ir užberti žeme. Svarbu nekasti giliai ir nepažeisti stambesnių medžio šaknų.

O ar galima taip panaudoti obuolius po kitais augalais?

Taip. Nedideliais kiekiais sveikus obuolius galima panaudoti ne tik po obelimis, bet ir po kriaušėmis, serbentais, agrastais, avietėmis bei kitais daugiamečiais sodo augalais. Tik visur galioja ta pati taisyklė: vaisių neturi būti per daug ir jų nereikia palikti storu sluoksniu ant žemės paviršiaus.

Jeigu po viena obelimi supilsite kelis kibirus obuolių ir paliksite juos neuždengtus, naudos bus mažai. Vaisiai pradės rūgti, skleisti kvapą, privilioti vabzdžių, o rudenį tarp jų gali likti ir kenkėjų. Todėl geriau mažiau, bet tinkamai paskirstyti ir užberti žeme.

Ypač svarbu nepalikti po medžiais sergančių vaisių. Jei ant obuolių matyti puvinys, neįprastos dėmės, pažeidimai ar kiti ligų požymiai, tokių vaisių nereikėtų naudoti būtent po vaismedžiais. Taip galima netyčia palikti sode ligų sukėlėjų ar kenkėjų.

Dar vienas geras variantas sveikiems nukritusiems obuoliams yra kompostas. Jei jų turite labai daug, dalį galima kompostuoti kartu su sausais lapais, smulkintomis šakelėmis, žole ir kitomis augalinėmis atliekomis. Taip vienoje vietoje nesusidarys per storas vaisių sluoksnis.

Taigi rudenį neskubėkite išmesti kiekvieno nukritusio obuolio. 🍎 Sveika padala gali tapti organine medžiaga jūsų sodo dirvai. Svarbiausia nepersistengti, nenaudoti sergančių vaisių ir nepalikti jų pūti didelėmis krūvomis ant žemės.

Kartais paprasčiausi dalykai, kuriuos laikome atliekomis, sode dar gali būti naudingi. 🌱

O ką jūs darote su nukritusiais obuoliais: išmetate, kompostuojate, o gal taip pat panaudojate po medžiais ir krūmais? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose 👇