Ačiū, mama! Postas apie meilę artimiausiam žmogui pasaulyje. Jautru iki ašarų!
Mama, tu 9 mėnesius saugojai mane, o paskui aš atėjau į pasaulį. Tai buvo geriausias momentas mūsų gyvenime.
Kartu su tavimi aš žengiau savo pirmuosius žingsnius.
Kartu su tavimi pažinau šį pasaulį.
Tai tu nuvedei mane į mokyklą už rankos ir pasakei: „Nepergyvenk“,- nors aš beprotiškai jaudinausi tą dieną.
Tu išmokei mane mąstyti kūrybingai ir pačiai sau atrasti nauja.
O aš išmokiau tave mėgautis paprastais gyvenimo džiaugsmais. Ir tau tai patiko.
Tu išmokei mane būti tikra moterimi.
Ir aš visada norėjau būti tokia, kaip tu.
Su tavimi aš dalinausi visomis paslaptimis. Tu buvai ir liksi mano geriausia drauge, kuri visada supras.
Tu visada buvai šalia manęs. Džiaugeisi mano sėkme ir pergalėmis.
Ir palaikei mane sunkią minutę,kai, atrodė, niekas negalėjo man padėti.
Kuo vyresnė aš dariausi, tuo labiau supratau, kokios mes panašios.
Ir dabar, kai aš turiu savo dukterį, aš jaučiu tave dar labiau. Ir suprantu tai, per ką tau teko praeiti.
Net kai tu toli, aš žinau, tu čia – mano širdyje. Amžinai.
Šiandien aš,kaip ir visada, noriu pasakyti tau: „Ačiū, mama! Aš tave myliu.“
Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.
