Aš išbraukiau iš gyvenimo žmones, kuriems neturiu laiko, ir pajutau palengvėjimą

Nusprendžiau atlikti nedidelį eksperimentą ir rezultatas mane sukrėtė…

Jūs pažįstate tą nedaugelį mylinčių ir rūpestingų draugų, kurie visada šalia, nepaisant nieko? Na štai, aš buvau tokiu pat žmogumi.

Visada gyvenau, laikydamasi taisyklės, kad draugyste, kaip ir gėlėmis, reikia gerai rūpintis – tik tada jos pražys.
Priešingu atveju santykiai išdžius ir žus labai greitai. Taigi, aš visada dėjau jėgas draugystei palaikyti. Visada norėjau būti šalia žmonių, kuriuos myliu.

Deja, ne visada gaudavau adekvačią reakciją tų, kuriais rūpinausi. Bet visada sakiau sau – elkis su kitais taip, kaip nori, kad elgtųsi su tavimi. Tie, kuriems lemta būti tavo gyvenime, bus šalia. Tinkami žmonės būtinai ateis į tavo pasaulį.

Visa tai tęsėsi iki tol, kol vieną gražią dieną aš pagaliau supratau, kad atiduodu save ne tiems žmonėms.
Pagaliau pamačiau tiesą, kuri buvo prieš mano akis visus tuos prakeiktus metus. Suvokiau, kad visą tą laiką apgaudinėjau save.

Žmonės ne visada elgiasi su tavim taip, kaip tu elgiesi su jais. Kai kurie jų lieka su tavim tik todėl , kad pasinaudotų tavo gerumu. Jie atsiranda tik tada, kai jiems kažko reikia iš tavęs.

Taigi, aš atlikau nedidelį eksperimentą. Nustojau skambinti. Nustojau eiti į svečius. Aš visiškai pradingau. Paprasčiausiai norėjau pažiūrėti, kiek „negyvų augalų“ laisčiau daugelį metų.

Žiauri realybė mane apstulbino. Ji sudaužė man širdį, užtai aš kažką supratau apie žmones, kurie visą tą laiką mane supo.

Po to galiausiai nusprendžiau susiimti ir išbraukti iš gyvenimo tuos žmones, kuriems aš nerūpėjau. Ir reikia pasakyti, kad daugelį jų aš laikiau tikrais draugais. Ir po viso to aš pajutau tikrą palengvėjimą.

Draugystė – tai gatvė su dvipusiu judėjimu. Jūs negalite tikėtis kažką gauti, neduodami nieko mainais. Tai gyvenimo dėsnis.

Jei jūs tikrai neabejingi žmogui, jūs būsite šalia jo, nepriklausomai nuo to, kiek užimti. Pasiteisinimai neegzistuoja, kai kažką myli. Jūs rūpinatės brangiu žmogumi, todėl kad patys to norite. Ir nėra tokios vietos žemėje, kur jūs labiau norėtumėte būti, nei šalia draugo, kuriam jūsų reikia.

Taigi, aš nusprendžiau, kad užtenka atiduoti save žmonėms, kurie nesugeba to įvertinti. Aš verta to, kad mane suptų žmonės, kurie nuoširdžiai gerbia ir myli mane.

Man nusibodo gelbėti santykius, kurie, deja, buvo mirę nuo pat pradžių. Nusibodo būti šalia žmonių, kurie niekada neturi man laiko. Nusibodo visą laiką apsimetinėti, kad viskas tvarkoje, kai tai aiškiai ne taip. Nusprendžiau, kad daugiau neleisiu žmonėms piktnaudžiauti mano gerumu.

Aš neturiu tiek daug laiko, kad gaiščiau jį žmonėms, kurie nenori manęs mylėti taip, kaip aš juos myliu.
Išbraukiu iš savo gyvenimo tuos, kurie skaudina, vengia, palieka sunkiais momentais, bet pasirodo, kai reikia mano pagalbos.

Aš norėčiau turėti vieną ištikimą, rūpestingą draugą, kuris tikrai mane myli, nei gaišti savo gyvenimą žmonėms, apsimetinėjantiems dėl naudos. Kokybė svarbesnė už kiekybę – visada ir visame kame.