Aš slėpiau dalį savo atlyginimo nuo vyro ir ne veltui: ši finansinė pagalvė išgelbėjo mane po baisios tiesos
Močiutė visada mokė mane, kad santuoka turi būti grindžiama sąžiningumu ir tarpusavio parama. Ji nugyveno ilgą ir laimingą gyvenimą su seneliu ir tikėjo, kad taip turi būti kiekvienoje poroje. Tačiau laikai pasikeitė, o gyvenimas pateikė man pamokas, privertusias permąstyti jos žodžius.
Dar universitete, kai mane paliko vaikinas, supratau: reikia pasitikėti tik savimi. Baigusi mokslus įsidarbinau savo mokyklos draugo įmonėje, kuri užsiėmė baldų gamyba.
Atlikau buhalterės pareigas, nors pagal išsilavinimą buvau ekonomistė. Darbas davė nemažai pajamų, o po metų universiteto baigimo ištekėjau ir pagimdžiau sūnų.
Po motinystės atostogų grįžau į darbą, bet paaiškėjo, kad įmonei sunkiai sekasi – grėsė bankrotas, o darbuotojų skaičiaus mažinimas buvo neišvengiamas.
Mano vardas buvo sąrašo viršuje tarp kandidatų atleidimui. Tačiau supratau, kad galiu padėti įmonei išbristi iš krizės. Parengiau veiksmų planą ir pasiūliau vadovybei savo strategiją. Laimei, tai suveikė: įmonė vėl pradėjo gauti pelną, o mane paaukštino pareigose ir padidino atlyginimą penkis kartus.
Vyrui pasakiau, kad mano atlyginimas padidėjo, bet tikslios sumos neįvardijau. Nuo to laiko praėjo devyneri metai, ir didžiąją dalį savo pajamų kaupiau atskirame banko sąskaitoje, taupydama sūnaus būstui. Sąžinė manęs nekamavo, nes šiuos pinigus laikiau mūsų bendram ateičiai.
Prieš kelis mėnesius netikėtai sužinojau tiesą, kuri sukrėtė mane iki širdies gelmių. Pasirodo, mano vyras jau tris metus turi meilužę, su kuria augina mažą dukrą. Tai buvo netikėta ir skaudu, bet vietoj skandalo nusprendžiau veikti protingai: pateikiau skyrybų prašymą be jokių ginčų ir scenų.
Tą akimirką pajutau didžiulį palengvėjimą, kad nepasitikėjau močiutės patarimais ir neatskleidžiau vyrui visų savo finansų. Dėl santaupų, kurias kaupiau visus tuos metus, man pavyko išgyventi skyrybas be didelių nuostolių. Jau turėjau finansinę „pagalvę“, kuri padėjo išsaugoti stabilumą ir ramybę.
Dabar esu laisva moteris su savo butu, dideliu atlyginimu ir perspektyvia karjera. Svarbiausia – turiu sūnų, dėl kurio stengiausi visus tuos metus. Ir dabar tikrai žinau, kad man nebereikia vyro, nes išmokau pasitikėti savimi ir rūpintis savo ateitimi savarankiškai.
Mąstydama apie savo gyvenimą, supratau: kartais geriausi patarimai yra tie, kuriuos duodame sau. Esu dėkinga likimui už šias pamokas, nes jos padarė mane stipresnę ir labiau pasitikinčią savimi.