Atminkite, niekas mūsų gyvenime nevyksta šiaip sau

Pagrinde visi žmonės žemėje įprato skųstis smulkiais nemalonumais, sunkumais ir nelaimėmis. Ar reikia tai daryti? Į šį klausimą atsakys išmintinga pasakėčia.

Kartą karalius vaikštinėjo po parką, esantį jo pilies teritorijoje. Jį lydėjo pirmasis ministras. Karalius nusprendė pasitreniruoti su kardu, bet šis netikėtai iškrito jam į rankos ir karalius susižeidė. Jis labai smarkiai supyko. Ministras nekreipė dėmesio į tokius niekus ir taikiai pratarė: „Viskam Dievo valia“.

Ministro ramybė įsiutino karalių dar labiau, todėl jis pasodino savo pirmąjį padėjėją į kalėjimą.

Praėjo nedaug laiko po nutikimo ir karalius išvyko į mišką medžioti. Bet jau be savo pirmojo ministro. Po kurio laiko karalius ir svita, kuri jį lydėjo, pateko žmogėdroms į nelaisvę.

Jie norėjo suėsti šalies valdovą, tačiau pastebėjo žaizdą nuo kardo ir, palaikę jį netinkamu pietums, paleido.

Kai karalius grįžo į savo pilį, iškart įsakė išlaisvinti ministrą iš kalėjimo.

– Dabar aš tikiu, kad mano žaizda – tai Viešpaties malonė. Tu nepyksti ant manęs, kad pasiunčiau tave į kalėjimą?- ištarė karalius.

– Žinoma, aš ant jūsų nepykstu. Juk man tai irgi Viešpaties malonė. Jei jūs nebūtumėte manęs pasodinęs į kalėjimą, aš būčiau vykęs į medžioklę su jūsų didenybe ir tada mane būtų suėdę žmogėdros.

Būna taip, kad gyvenimas siunčia siaubingus išbandymus ir įvairias nelaimes. Atleidimas iš darbo, artimo mirtis, mylimo žmogaus išdavystė, visų santaupų praradimas.

Žinoma, visa tai gali sulaužyti ar sugniuždyti. Kai žmogus patenka į sudėtingą situaciją, jis klausinėja: „Kodėl tai nutiko man?“, „Kuo aš tai nusipelniau?“, „Gyvenime nėra teisybės“.

Tačiau būtina būti atspariu ir išsaugoti ramybę. Gyvenime viskas vyksta ne šiaip sau. Gyvenimas ar likimas turi tam tikrą tikslą, kuris visada veda į gera.