Author: Daiva

Jei mama tą dieną nebūtų atsiliepusi į Mindaugo skambutį, turbūt iki šiol su ja gerdavau arbatą tame sode. Sėdėtume po

Jei ne kaimynė Aldona iš pirmojo aukšto, kuri parodė man tą įrašą savo telefone — turbūt iki šiol kas mėnesį

Jei kas prieš metus būtų man pasakęs, kad penki tūkstančiai eurų gali sugriauti daugiau nei skyrybos — būčiau atsakiusi, kad

Šiandien vis dažniau pagaunu save galvojant, kad gal aš kažką padariau ne taip. Gal per daug mylėjau savo sūnų. O

Mano sūnus ir dukra pasidalijo rūpinimąsi manimi – sūnus moka už vaistus, dukra ateina savaitgaliais. Jei kas nors manęs paklaustų,

Iš pradžių net nesupratau, apie ką jis kalba. Išėjau į koridorių ir pamačiau už jo stovinčią liesą pagyvenusią moterį su

Teismo laišką gavau antradienį, įprastu paštu. Atidariau jį virtuvės stalo priekyje, dar avėdamas darbo batus — ką tik grįžęs iš

Man penkiasdešimt trys. Ir aš beveik dvidešimt metų dirbau vienoje įmonėje. Ten atėjau būdama šiek tiek daugiau nei trisdešimties. Tada

Tą rytą pabudau anksčiau nei įprastai. Virtuvėje buvo šviežios kavos ir pyragas, kurį kepiau dieną prieš tai — norėjau, kad

Ji kadaise buvo mano pasaulio centras. Laikiau ją ant rankų, kai ji dar nemokėjo kalbėti. Dainuodavau lopšines, siūdavau jos lėlėms