Barnio metu anyta pavadino mano dukras laisvo elgesio merginomis tiesiog prie jų ir savo sūnaus

Štai jau 6 metus mes gyvename anytos namuose.

Ji daugiau nei 12 gyvena Airijoje, parvažiuoja namo 3-4 kartus per metus.

Tačiau parvažiuoja ne viena, o su savo „vyriškiu“.

Tas vyriškis nevalyvas, visada smarkiai dvokia prakaitu, nesiplauna rankų, aš juo labai šlykščiuosi.

Mes jau keliskart konfliktavome su juo, nes jis liečia jaunesniąją mano dukrą, žinodamas, kad mane tai erzina.

Mano anyta kvaiša, iki tol ji 25 metus gyveno su kitu patėviu, kuris nedavė ramybės dviem jos sūnums, laimei, buvo jos motina, močiutė, kuri auklėjo juos ir maitino, gynė, nes jų motušė visiška nevykėlė.

Štai šį mėnesį jie eilinį kartą parvažiavo ir sekančią dieną jis vėl kvietė mano dukrą, tyčia provokavo, aš išėjau ir ramiai pasakiau, kad draudžiu jam netgi žiūrėti į ją, jis bandė uždaryti mane mano kambaryje, pribėgo anyta ir taip pat ėmė mane stumdyti. Iššoko mano vyras, pirmąkart per 17 santykių metų mane apgynė, prasidėjo muštynės…

Vyras iki šiol niekada nesimušė, labai diplomatiškas žmogus…

Anyta keliskart mane pastūmė pakankamai stipriai, į ką aš neatsakiau iš pagarbos amžiui. Ji savaitę pylė ant manęs visokiausius žodžius,vijo su vaikais iš namų ir… pavadino mano vaikus laisvo elgesio merginomis! Tiesiog prie vaikų, kas juos labai nuliūdino…

Ir kaip taip galima nemylėti savo sūnų, savo anūkių…

Dėl buto mano vyras jai priminė, kad tai močiutė jį padovanojo, o privatizacijoje dalyvavo ir vaikai, t. y.mano vyras ir jo brolis, ir kad mes galime paduoti į teismą!

Aš nesavanaudiška, bet dabar mes neleisime, kad ta lengvabūdė moteris atiduotų butą visiškai svetimam diedui.

Visa šeima buvo ant nervų, kol jie neišvyko.

Ir taip bus visada, kol nenusipirksime buto, tačiau mes ne milijonieriai taip greitai, mums niekas nepadeda…

Ir taip neseniai išmokėjome kreditą už mašiną, patys išsikėlėme vestuves ( į kurias jo tikra motina nė neatvyko), patys auginame savo vaikus, ugdome juos.

Greitai bus ir būstas, bet štai anyta liks viena, daugiau niekada jai neatleisiu ir bendravimo nebus. O diedas ją mes, kaip jau buvo metęs 7 mėnesiams, kol ji sirgo vėžiu ir gulėjo po operacijos…

You cannot copy content of this page