Brolis ruošiasi vesti mano buvusiąją ir kviečia mane į vestuves

Man buvo vos 16, kai mirė mūsų tėvai. Rūpinausi namais, nes brolis buvo dar per mažas. Dariau viską dėl jo. Saugojau jį kaip akies vyzdį. Turbūt per daug jį išlepinau. Niekada neturėjau daug patirties santykiuose, nes buvau brolio maitintojas.

Kol nesutikau Melisos beveik prieš 10 metų. Mes susitikinėjome 2 metus. Viskas buvo puiku, brolis mylėjo ją. Vieną gražią dieną nugirdau jos pokalbį su draugais. Jos draugė klausinėjo apie mane. Melisa pasakė, kad labai mane myli, jai patinka, kaip ja rūpinuosi. Tačiau lovoje aš vidutinybė. Jos draugė paklausė, ar Melisa kalbėjo apie tai su manimi, arba kaip ji pasitenkina.

Ji pasakė, kad guodžiasi mano broliui. Pradėjo pasakoti, kad pas juos romanas jau 8 mėnesiai. Ji galvojo, kad tai pateisinama, nes Džastinas geresnis meilužis už mane.

Galite įsivaizduoti, kokį skausmą tada jaučiau. Grįžau namo apsimesdamas, kad nieko negirdėjau.
Pareikalavau Džastino pasiaiškinti. Žinau , kaip jį priversti kalbėti. Padariau tai po to, kai jis ėmė viską neigti.

Galų gale jis palūžo ir prisipažino, kad tai tiesa. Jis nieko man nepasakojo, nes nenorėjo manęs skaudinti. Jie su Melisa įsimylėję ir nori susituokti, tačiau ji manęs nepalieka.

Buvau įsiutęs. Man niežėjo rankos išmušti iš jo visą mėšlą, bet aš tik pasakiau, kad jis man miręs ir išėjau. Išgrūdau Melisą ir ji pasiliko pas mano brolį ir jo kambariokus. Brolis nesiliovė beldęs į mano duris.

Išvažiavau pas draugus ir juos visus įspėjau neatskleisti broliui mano buvimo vietos. Jo skambučiai ir žinutės buvo vis apie tą patį, kad jam gaila, kad jis niekada nenorėjo manęs skaudinti ir kad jis skiriasi su ja.

Uždariau jo banko sąskaitą, kurią buvau atidaręs jam kaip fondą ir jis turėjo pradėti ja naudotis nuo 25 metų. Jis nebebuvo mano brolis. Man buvo gili depresija.

Normaliai nevalgiau ir nemiegojau. Man sapnavosi, kaip brolis su mano buvusia išjuokia mano nesėkmes lovoje. Kad jei aš būčiau pakankamai geras, ji niekada nebūtų manęs palikusi.

Viskas buvo taip blogai, kad kartą net stovėjau ant bėgių, nes nebegalėjau to pakelti. Laimei, mane išgelbėjo draugai. Gyvenau su jais visus metus. Lankiau grupinę terapiją.

Turėjau daug nerimo dėl intymių dalykų, taigi, ilgai su niekuo nesusitikinėjau. Draugai įkalbėjo mane pabandyti. Pabandžiau kartą užsiimti neįpareigojančiu seksu vienai nakčiai, tačiau nei man, nei jai nepatiko. Aš tada vis dar vaikščiojau į terapiją. Tačiau kitos mano gyvenimo sritys buvo geresnės. Fokusavausi į tai, kad daugiau bendraučiau su naujais žmonėmis. Keliavau ir radau naujų hobių. Gyvenau dėl savęs.

Dabar esu santykiuose jau 3 metus. Mes susižadėję ir turime bendrą vaiką. Vendė labai miela mergina. Ji žino apie mano nepasitikėjimą savimi ir mano problemas, su kuriomis susidūriau dėl brolio. Ji brandi ir kantri su manimi.

Vėl galėjau pakankamai pasitikėti kažkuo, kad kurčiau santykius. Prieš 2 dienas gavau kvietimą į vestuves. Kaip ir pasakyta antraštėje, tai buvo nuo brolio. Jis stebėjo mane iš tolo ir pakvietė mane į savo vestuves, žinoma, su Melisa.

Dabar man ne taip skaudu žiūrėti į jų vardus. Jaučiu sąstingį. Jei tai būtų prieš 8 metus, man būtų nervinis priepuolis. Man vis dar skaudu, kad negaliu pasidžiaugti laimingiausia brolio diena.