Įdomu

Kai man suėjo aštuoniolika, močiutė padovanojo man raudoną megztinį. Jos rankomis megztas — paprastas, be madingų raštų, be etiketės. Aš

Man dažnai atrodo, kad visą gyvenimą gyvenau šalia svetimo žmogaus. Mano mama visuomet buvo griežta, šalta, tarsi už jos nugaros

— Susikrauk savo daiktus. Nuo šios dienos čia nebegyveni, — mamos balsas buvo šaltas, akys — svetimos. Stovėjau virtuvėje su

Yra akimirkų, kurios visam laikui išlieka širdyje. Ne todėl, kad jos buvo gražios ar tobulos, bet todėl, kad jose atsiskleidžia

Aš laukiau šio skrydžio kaip atgaivos. Iš anksto nusipirkau vietą prie lango – mažas džiaugsmas po mėnesių sunkaus darbo. Debesys

Mūsų dešimtosioms metinėms padovanojau vyrui jo svajonių laikrodį. O jis man padovanojo pigius kvepalus plastikinėje buteliuke. Aš taip supykau, kad

Mūsų gyvenvietė nedidelė, visi vieni kitus pažįsta. Dabar joje liko nedaug gyventojų, nes žmonės, ieškodami geresnio gyvenimo, išvyksta į didelius

Turiu dvi dukras – aštuonerių ir penkiolikos metų. Jas auginu viena. Kai vyras išėjo, maniau, kad nesusitvarkysiu, bet kažkaip įpratau

Mano vyras nupirko butą savo kitai moteriai tiesiog po mūsų. Jie ten gyveno ketverius metus, o aš nieko nežinojau… kol

Įėjusi į grupę, tikėjausi įprastos dienos. Rytą marti paskambino ir paprašė paimti mažylį, nes užtruko darbe. Man tai visada džiaugsmas