Dukters vaikinas tinka man į vyrus. Jam 45 metai, dirba vairuotoju, gauna 1500 eurų. Dar ir alimentus moka

Aš Lina. Man 48 metai, esu dviejų vaikų motina. Išsiskyrusi. Dukrai 20, sūnui 15. Bėda pas mus nutiko kaip tik su dukra. Iki šiol negaliu suprasti, ką mes padarėme ne taip ir ką praleidome auklėjime.

Mūsų Laura žino savo vertę. Žinoma, jos kaprizai jau gerokai nusibodo, tačiau bendrai ji pozityvi ir lengvai bendraujanti mergina. Be galo ją myliu.

Buvęs vyras nelabai suka galvą dėl mūsų jaunimėlio auklėjimo. Tačiau aš jau įpratau, kad žvejyba jam kur kas svarbiau už šeimą. Tegu sau mėgaujasi. Parbėgs ant senatvės. Nukrypau nuo temos, ne apie tai kalba.

Su laiku ėmiau abejoti, ar mano mergaitė ištekės. Net jei tai nutiks, šeimyninės laimės ji neras. Jos išrankumas ir charakteris geru keliu nenuves. Telefonas lūžta nuo vaikinų skambučių, socialiniai tinklai, lūkuriuoja prie laiptinės – ji neatsako niekam.

O paskutinis išvis, atsisėdo ant suoliuko prie namo ir laukia, kol gražuolė eis namo. Norėjosi išeiti ir pagailėti. Tačiau jai nusispjaut – išvijo.

Tačiau netikėtai Laura pasikeitė! Žiūriu – sėdiniuoja savo kambaryje, kalbasi su kažkuo po kelias valandas, o po pokalbio bučiuoja telefoną! Po truputį bandžiau sužinoti, kas tas laimingasis.

Jos akys spindi, šypsosi, pareiškia: vėliau parodysiu, jei bus tinkamas metas. Priminiau Laurai, kad greitai mano gimtadienis, ateis tik artimieji, kviesk vaikiną, susipažinsime.

Dukrelė kažkaip svyravo – esą, ne ta atmosfera, bus draugių-pletkininkių, o mano mylimasis ne visai paprastas, tačiau išprašiau jos ateiti su juo.

Ir štai atėjo šventė, taip sakant, man stuktelėjo 48. Vakarieniaujame su merginomis, laukiame dukros, apkalbinėjame – kame jos jaunikio ypatybė? Įbėga dukra ir už jos matau jį. Atsisuka – košmaras, taigi jam jau seniai virš 40, beveik mano bendraamžis! Susimąsčiau – gal tai koks nors mano bičiulis, tik aš negaliu jo prisiminti?! Tačiau dukra ištarė: „Susipažink, mama, tai mano vaikinas!“

Visą likusį vakarą praleidau ašarose. Norėjau tik vieno – kad manęs niekas neliestų. O tas senas pirdžius stengėsi būti galantiškas – pilstė vyną į moterų taures, pasakojo linksmas istorijas, nekaltai juokavo. Akivaizdu, bando patikti.

Man atitempė gėlę, tortą ir vyno. O aš tik žiūrėjau į jį ir galvojau: kas jame tokio, ko nėra kituose vaikinuose? Gal esmė piniguose? Ji grakšti, graži, o jis pilvotas ir žilais smilkiniais?

Bet ne. Ji niekada nė mažiausio suvenyro neparsinešė namo. O ir nesusigundytų ji turtais – mes turime pinigų ir turtingų gerbėjų ji turėjo.

Vos ištvėriau tą vakarą, laukiau, kol visi išsiskirstys ir pasikalbėsiu su dukra. Jaunikis irgi išėjo.

Akimirksniu užpuoliau dukrą: ką tu čia atsivedei? Kur tu šį senelį atradai? Ji atsakė: jam 45 metai, dirba vairuotoju, gauna 1500 eurų. Alimentus moka, jo sūnui 16 metų.

Tačiau bendrai viskas gerai – jis netgi turi nuosavą butą, vieno kambario, nes skirdamasis su sutuoktine iškeitė 3 kambarių butą.

Mano nervai ant ribos: su minimaliu atlyginimu, mažyčiu butuku ir dar su alimentais? Tai netelpa į jokius rėmus.

Visą naktį galvojau, kaip juos išskirti. Paskambinau buvusiam – pasakė, kad Laura pati žino, su kuo jai kurti gyvenimą.

Tiesą sakant, man nusviro rankos. Nežinau, ką daryti. Su dukra šia tema nekalbame – bijau visai sugadinti santykius.

Bandžiau pakalbinti jos drauges, kad supykdytų juos, o tos mažametės kvailelės tik palaiko ją, neva atvirkščiai, brandus vyras – tai gerai.

O aš kai įsivaizduoju savo dukrą lovoje su tuo seniu – staugti norisi. Ir nežinau, ką man daryti.