Frederikas Beigbederis apie ištikimybę
…Kai miegi su moterimis į kairę ir į dešinę, jos visos susilieja į vieną. Ir ji tiesiog keičia vardą, odą, veidą, ūgį ir balsą. Plaukų ilgis, krūtinės apimtis, apatinių spalva varijuoja priklausomai nuo atvejo. Bet tu kartoji jai išmoktas frazes, laidai vienus ir tuos pačius juokelius, atlieki tuos pačius judesius nustatyta tvarka.
…Tu skaniai kvepi…pasislink arčiau, dar…aš tavęs bijau…aš taip noriu tavo lūpų…greičiau, aš daugiau negaliu…o, ačiū tau dieve, kokia laimė…tu man baisiai patinki…man atrodo, tai sapnas…mes darysime tai visą naktį, visą gyvenimą…Pliurpi vieną ir tą patį kas vakarą skirtingoms merginoms su sužavėto vaiko, kuris išvynioja dovaną, žvilgsniu. Permainos sukelia pasikartojimą.
Kai bebūtų paradoksalu, naujovė atsiranda, kai tu saugai ištikimybę vienai moteriai. Donžuanai neturi vaizduotės. Kazanovą priimta laikyti meilužiu-galiūnu, o jis buvo tiesiog tinginys. Todėl kad, kiek nekeitęs moterų, tu liksi tuo pačiu vyru, einančiu mažiausio pasipriešinimo reikalaujančiu keliu.
Kad išsaugotum ištikimybę, būtinas talentas.
Frederikas Begbederis, „Romantiškas egoistas“
Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.
