Įdomūs faktai apie mylimus karalienės Elžbietos II šunelius. O jūs žinojote, kad jos korgiai negrynakraujai?

Kartą valstiečių vaikai rado Velso kalnuose 2 šuniukus, kurių kailis degė auksu, snukutis buvo panašus į lapės, o akys buvo geros ir protingos. Vaikai žaidė su jais visą dieną, pasidalijo savo duona ir parsivedė naujuosius draugus namo.

Kai jų tėvai grįžo namo ir pamatė šuniukus, tai pasakė: „Tai fėja padovanojo juos jums. Tai buvo fėjos dovana valstiečiams. Argi jūs nežinote, ką mums sako tėvų legendos? Šiuos nykštukinius šunis saugo fėjos. Jos jodinėja jais ir kinko į vežimaičius. Korgiai prižiūri fėjų vaikus. Jos laiko juos paslapčia kalnuose, kad mirtingųjų akys jų nematytų“.

Taip korgiai pradėjo gyventi su žmonėmis, ganyti su jais karves, žaisti su vaikais, tačiau stebuklai iš jų akių nedingo ir po šiai dienai.

Korgiai – tai aviganiai. Na beveik.

Valų korgis tikrai priskiriamas aviganių, nors ir gana mažų, šeimai. Kinologai sako, kad šis faktas labai svarbus, kadangi po miela korgio išore slypi aviganio charakteris, todėl dresuojant neverta jam nuolaidžiauti.

Žymiausia korgių mylėtoja yra Jos Didenybė Elžbieta II.
1944-aisiais 18-ojo gimtadienio proga ji gavo korgį, vardu Siuzana, nuo to momento rūmuose gyveno virš 30 korgių, ir visi jie buvo Siuzanos atžalos.

Dabar pas karalienę gyvena 2 šunys, kurių veislė nepripažinta šunininkystės federacijų. Karalienė juos išvedė pati, sukryžminusi korgį ir savo jaunesniosios sesers Margaret taksą. Išėjo 2 žavūs šuneliai Kendi ir Vulkanas.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.