Iš jo juokėsi net tolimųjų reisų vairuotojai, o jis rado savo meilę

Kai žmogus turi du didžiulius dantis labai siaurame veide su liesais skruostikauliais, jis vargiai gali tikėtis sėkmės. Tačiau gyvenimas kartais tokiems žmonėms duoda kompensaciją. Jie randa savo laimę. Papasakosiu apie tai savo pažįstamo pavyzdžiu.

Rustemas įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju seniai. Tačiau kaskart naujiems ir svetimiems vairuotojams magėjo pasišaipyti iš jo. Esą jis iš kito išmatavimo. Tačiau Rustemas kantriai viską kentėjo. Jis dirbo savo darbą. Ir visai neblogai. Pravažiuodavo tokius užpustytus kelius, kad daugelis stebėjosi. O ir kelyje jis netinginiavo. Viską darė laiku.

Kai pas jį atsirado Alfija, daugelis to neįvertino. Jie pamanė, kad jis sumokėjo šiai moteriai, kad ji sutiktų pasakytų esanti jo nuotaka. Iš tikrųjų Alfija pamilo Rustemą. Jie susituokė. Tik po to visi patikėjo.

Rustemas su savo būsima žmona susipažino atsitiktinai. Jis buvo kavinėje, kai priešais pamatė Alfiją. Prie jo pristojo du vaikinai. Rustemas priėjo, kad įsikištų.

Iš jo ėmė juoktis, tačiau jis puolė į kovą. Vienas moters skriaudėjų gavo, kitas pabėgo, išsigandęs tokio įsiūčio. Rustemas pats norėjo išeiti, kai merginai niekas negrėsė, tačiau ji sustabdė jį. Jų žvilgsniai susitiko. Bet kol kas apie meilę niekas nekalbėjo.
Iš pradžių jie pradėjo susitikinėti su Alfija kaip draugai.

Po mėnesio mergina įžvelgė vidinį Rustemo pasaulį, o jis prisipažino, kad iškart įsimylėjo. Bet nesiryžo prisipažinti apie savo jausmus. Jie laimingi, juk Rustemas rūpinasi Alfija, o ji labai vertina jį.

Tolimųjų reisų vairuotojai, su laiku sužinoję apie Alfijos išgelbėjimą (Rustemas tuo net nesigyrė), ėmė pagarbiau elgtis su šiuo žmogumi. Visgi ne išvaizda, o poelgiai atlieka esminį vaidmenį mūsų gyvenime. Paskui ėmė kalbėti, kad Rustemas nusipelnė savo laimės.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.