Istorijos apie mokytojus, kuriuos žmonės prisimena visą gyvenimą

Žinoma, mokyklinius metus pamena visi. Mokykliniame gyvenime buvo visko: ir gero, ir nelabai. Tačiau yra mokytojų, kuriuos mes prisimename netgi po daugybės metų. Mes paruošėme jums istorijų būtent apie tokius mokytojus.

• Kai mokiausi mokykloje, patekau į nemokamus teksto rinkimo kursus. Labai uoliai ten mokiausi. Tačiau egzamino dieną nugriuvau ir pasitempiau koją.

Sekančią dieną atšlubavau į mokyklą. Atėjau pas mokytoją, atsiprašiau, papasakojau, kas man nutiko.

Mokytoja manęs paklausė: „O jūs norite žinoti, kokį pažymį gavote iš egzamino? Parašiau jums 5. Juk būtent tokį pažymį būtumėte gavusi, jei būtumėte galėjusi ateiti į egzaminą. Visiems tokio darbštumo kaip jūsų!“ Štai tokia nuostabi moteris buvo ir puiki pedagogė! Iki šiol prisimenu ją šiltais žodžiais.

• Kai aš mokiausi mokykloje, buvau labai apkūnus. Kartą per pertrauką kažkas paklausė mokytojos:
– O ką šiandien duos pietums?

O aš ėmiau ir atsakiau:

– Sriubą su kukulaičiais! Mano mėgstamiausiais.

Mokytoja įdėmiai pažvelgė į mane ir pareiškė:

– O tau, Kęstai, aš patarčiau išvis atsisakyti kukulaičių.

Visa klasė juokėsi iš manęs kelias dienas.

• Kai aš buvau antroje klasėje, tėvas išsiskyrė su mama. Alimentų jis nemokėjo, o mamos atlyginimas buvo labai mažas. Pinigų katastrofiškai trūko. Tik po daugelio metų sužinojau, kad mokytoja apmokėdavo mano pietus. Duok Dieve jai sveikatos už jos gerumą ir žmogiškumą.

• Kasmet geriausi mūsų mokyklos vaikai važiuodavo į mokslinę kelionę. Patekti į tą kelionę būdavo labai sunku. Bet kartą man pasisekė. Aš labai stengiausi ir mane atrinko į tą kelionę. Labai apsidžiaugiau, tačiau tėvai neleido man važiuoti.

Mokytoja paskambino mano tėvams ir pabandė įtikinti juos mane išleisti. Tai nepadėjo. Tada ji atėjo pas mus sekmadienį ir pasikalbėjo su mano tėvais. Mane išleido. Buvau laimingiausias žmogus pasaulyje. Tą nuostabią kelionę pamenu iki šiol.

• Visa mano klasė susiruošė važiuoti į ekskursiją kitame mieste. Tačiau mano tėvai neturėjo pinigų. Mano kelionę apmokėjo mūsų klasės vadovas. Aš iki šiol su juo bendrauju.

• Pas mus buvo viena labai griežta mokytoja. Daugelis mūsų klasės mokinių jos tiesiog nekentė. O aš ją gerbiau ir mylėjau. Ji visada gerai elgėsi su tais, kas mokėsi jos dalyką ir netingėjo. Kai mes baigėme mokyklą, ši mokytoja padovanojo man labai gražią krištolinę gulbę. Aš saugau ją iki šiol.

• Kai buvo paskutinis mano egzaminas mokykloje, negalėjau jo išlaikyti. Prieš 2 dienas mirė mano močiutė. Kai atėjau į egzaminą, mokytoja tiesiog pažiūrėjo į mane ir išsiuntė mane namo. Egzaminą laikiau su kita klase po 2 dienų, kai truputį atsigavau. Labai ačiū mokytojai už jos gerumą. Egzaminą išlaikiau puikiai.

• Mano metinis pažymys buvo abejotinas. Mokytoja pavedė man parašyti referatą. Aš jį parašiau, bet pamiršau namie. Kai tai pasakiau mokytojai, ji manimi patikėjo ir pasakė, kad iškart po pamokų mudu važiuosime pas mane namo ir aš paduosiu jai referatą. Sutikau. Taip mes ir padarėme po pamokų. Ji patikrino mano referatą, pagyrė mane ir parašė mano užtarnautą penketą.

• Kai mokiausi 4 klasėje, prieš Naujuosius metus paslydau, griuvau. Gavau išnirimą. Teko vaikščioti su ramentais. Tačiau į naujametinį žiburėlį vis tiek atėjau. Savo ramentus papuošiau „lietučiu“. Anglų kalbos mokytoja padovanojo man labai gražų varpelį. Aš jį po to ilgai saugojau.

Žinote, kuo aš dirbu? Aišku, anglų kalbos mokytoja.
O jūsų mokykliniame gyvenime buvo tokių mokytojų?