Jau daugiau nei mėnesį pas mane vakarais užsuka kaimynų šuo…

Sargis truputį palakė, o paskui nusekė paskui mane tiesiai į namus. Aš net nespėjau jo išvyti, kai jis įsitaisė patogiau koridoriuje ir kietai užmigo.

Kartą vėlų vakarą mano kieme pasirodė didžiulis šuo. Jis buvo prižiūrėtas ir sotus, todėl aš iškart supratau, kad šuo kaimynų.
Nusprendusi, kad šuo tiesiog išėjo pasivaikščioti ir atsitiktinai užėjo į svečius, aš atnešiau jam dubenėlį su vandeniu.

Sargis truputį palakė, o paskui nusekė paskui mane tiesiai į namą. Aš net nespėjau jo išvyti, kai jis patogiau įsitaisė koridoriuje ir kietai užmigo.

Praėjo dvi valandos. Šuo pabudo, priėjo prie durų ir ėmė inkšti – prašyti, kad išleistų. Bet čia istorija nesibaigė.
Sekančią dieną viskas pasikartojo. Ir taip dvi savaites ateidinėjo pas mane kažkieno labai pavargęs žvėris.

Per eilinį jo vizitą aš parašiau raštelį ir pritvirtinau jį prie antkaklio:
„Kas šio žavingo šuns šeimininkas? Jūsų šuo kasdien miega mano koridoriuje“.

Kitą vakarą šuo grįžo su rašteliu nuo savo šeimininkų:
„Tai Arčis, jis gyvena name su 5 vaikais, kurių vyriausiam vos 4 mėnesiai. Jis vaikšto pas jus, kad nors kažkaip išsimiegotų. Ar galima ir man kažkaip su juo užsukti pas jus?“

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.