Jų turtas – jų širdyse: benamiai, kurie atidavė keturkojui draugui paskutinį duonos kąsnį

Apie žmones, kurie prarado viską – namus, šeimą, darbą, tačiau nepaliko keturkojo draugo ir pasiruošę dalintis viskuo su savo šunimi.

Per amžių amžius taip susiklostė, kad šuo yra geriausias žmogaus draugas. Juk šie sutvėrimai neįtikėtinai geri ir atsidavę ir nepaliks savo draugo, kokioje situacijoje beatsidurtų.

O štai žmonės būna visokie, vieni beprotiškai myli savo šunis, o kiti priima juos kaip duotybę ir nežiūri į juos rimtai, o kai kurie ir išvis tyčiojasi iš vargšų gyvūnų.

Tačiau šiandien kalbėsime apie ypatingą prisirišimą. Apie žmones, kurie prarado viską – namus, šeimą, darbą, tačiau nepaliko keturkojo draugo ir pasiruošę dalintis su savo šunimi paskutiniu duonos kąsniu.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

You cannot copy content of this page