Kartą pasakiau mylimam vyriškiui: „Jei nutiks taip, kad atsiras kita moteris, kažkoks atsitiktinis romanas, padaryk taip…“
Kartą pasakiau mylimam vyriškiui:
„Jei kartais nutiktų taip, kad pas tave atsiras kita moteris, kažkoks atsitiktinis romanas, padaryk taip, kad aš apie tai niekad nesužinočiau, neskaudink“.
Buvau jauna ir man norėjosi parodyti savo brandžią atlaidumo svetimai silpnybei poziciją, tokį kvailą kilniaširdiškumą. Jis padarė atvirkščiai, kilniaširdiškumo nesigavo, o skaudu buvo.
Paskui aš pasakiau kitam mylimam vyriškiui: „Jei pas tave atsiras kita moteris, pasakyk man iškart, išsiskirsime tyliai, ramiai ir be neapykantos“.
Buvau vyresnė, man nesinorėjo nereikalingo blaškymosi, aiškinimųsi ir nervų. Jis padarė atvirkščiai, neapykantos išvengti nepavyko.
Dabar aš pasakyčiau: „Jei pas tave atsiras kita moteris, iš karto eik velniop“.
Netgi iki santykių.
Todėl kad jokie susitarimai neveikia ir jei pasirenki ne mane ir nemoki laikytis savo žodžio bei ištikimybės mylimam žmogui, tai kam tu išvis toks reikalingas?
