“Kiekviena mano raukšlelė – tai istorija“. Vyresnės nei 70-ies moterys svarsto apie amžių
Daugeliui žmonių baisu galvoti apie senatvę, tačiau ji neišvengiama.
Senatvė dažniausiai suvokiama kaip skausmingas, nelaimingas periodas be veiklos , o žmones ima priimti kaip senstančius jau nuo 60 metų.
Visuomenėje susidaro tam tikras požiūris į vyresnio amžiaus žmones, kurie palaipsniui traukiasi iš aktyvaus gyvenimo. Tačiau senatvė – ne gėda. Šis fotoprojektas kviečia žmones atsigręžti į pagyvenusius žmones ir nustoti jų nepastebėti.
– Aš paliečiau senatvės temą ir noriu, kad jūs pažvelgtumėte jai tiesiai į veidą“,- pasakė projekto autorė Marija. – Kad nenusuktumėte žvilgsnio.
Liktumėte akis į akį su mano herojėmis, pamatytumėte jas širdimi, sužinotumėte savo jausmus. Tokias moteris mes galime sutikti gatvėje kasdien – bėgdami, skubėdami.
Tačiau vargu ar jūs pastebėsite tas emocijas, tą energetiką ir grožį, kuriuos mes įamžinome foto. Aš noriu, kad jūs sustotumėte ir pamatytumėte, kad šių moterų akyse – laimė, interesas, vienatvė, entuziazmas, baimė, meilė.
Savo projektu mes sakome: amžius – ne gėda. Tai patirtis, švelni išmintis, mokėjimas gyventi su džiaugsmu ir nugyventi savo amžių. Senėjimas gali būti taurus ir gražus.
Vyresnės nei 70-ies moterys svarsto apie amžių:
A.K. 71 metai: Visi tokie bus, tai natūralu. Jokia plastika nepakeis gyvenimo eigos. Aš nebijau senatvės. Išvis negalvoju apie ją, man nėra kada. Aš visą laiką judesyje“.
V.A. 72 metai: Prisižiūrinti moteris visada gerai atrodo, o vyresnio amžiaus – ypač. Aš nesivaikau jaunystės, o studijuoju meną, kaip paslėpti trūkumus, o ne parodyti juos.
G.Č. 83 metai: Po 80-ies man atsirado tokie pojūčiai, kad aš sena. Staiga sumažėjo jėgų. Aš įpratau daug dirbti ir staiga nustojau. Sulėtėjo gyvenimo ritmas.
G.Š. 74 metai: Aš nejaučiu senatvės. Aš visą laiką tarp jaunų: vaikai, anūkai. Jiems aš visada pilna energijos. Širdyje aš visada jauna. Viduje.
I.B. 78 metai: Aš jaučiuosi jauna. Man patinka gyventi, padėti žmonėms, būti naudinga. Mano bendravimo ratas didelis. Aš laimingas žmogus.
L.D.77 metai: Aš myliu gyvenimą, turiu daug interesų. Visą gyvenimą dirbau su studentais. Turiu 13 anūkų ir proanūkių, mes daug bendraujame filosofinėmis temomis, einame į teatrus, aš su jais ant vienos bangos.
L.P-D. 81 metai: Tėtis visada sakydavo, kad aš pati gražiausia. Aš abejinga raukšlėms. Yra ir tebūnie. Aš tokia, kokia esu. Man ir taip gerai gyvenasi. Kiekvieną dieną darau mankštą.
N.V.73 metai: Senatvė liečia tik fizinį kūną. Galima ir 100 metų būti jaunos sielos. Mano mintys, siela, troškimai – ankstesni, kaip jaunystėje. Tiesiog ne visada pakanka fizinių jėgų.
N.S.71 metai: Mane tik sveikata kartais pastato į vietą. O taip, pagal norus ir emocijas man maždaug 40. Paprasčiausiai aš retai žiūriu į pasą ir pamirštu apie amžių.
N.T.79 metai: Senatvė atėjo po 70-ies. Ir mane suglumino šis skaičius. O viduje aš ta pati. Siela nesensta.