Klaida, kurią taip sunku ištaisyti: dovana, dėl kurios sūnus visą gyvenimą nekentė tėvo

Antanas labai laukė tos dienos, kai gaus diplomą. Kodėl? O todėl, kad jis buvo įsitikinęs, jog būtent tą dieną tėvas padovanos jam dovaną, apie kurią jis taip seniai svajojo – mašiną.

Atsiėmus diplomą, tėvas pakvietė jį pasivaikščioti po parką. Antanas suprato, kad būtent ten jis įteiks jam ilgai lauktą dovaną: automobilio raktelius. Tėvas sakė Antanui, kad labai juo didžiuojasi, kad yra įsitikinęs, jog vaikino laukia puiki ateitis.

O paskui tėvas ištiesė sūnui dėžutę. Antanas greitai ją atidarė ir nustebęs pažvelgė į tėvą. Dėžutėje gulėjo ne rakteliai nuo mašinos. Ten gulėjo Biblija. Antanas buvo labai nusivylęs, juk jis laukė visai kitos dovanos. Jis labai supyko ant tėvo.

Tėvas turėjo pakankamai pinigų, kad nupirktų sūnui automobilį, apie kurį jis taip svajojo. O tėvas vietoj to jam padovanojo knygą. Antanas ėmė nekęsti tėvo. Jis taip įsižeidė, kad išvyko iš tėvų namų ir pradėjo savarankišką gyvenimą.

Ėjo metai, o Antanas vis nenorėjo bendrauti su tėvu. Jis net nesidomėjo tėvo sveikata.

Gavęs gerą profesiją, Antanas sugebėjo rasti gerą darbą. Jis buvo darbštus ir siekiantis tikslo, todėl padarė sėkmingą karjerą. Praėjo daug metų. Antanas sukūrė šeimą, nusipirko didelį namą. Jis jautėsi laimingu ir sėkmingu žmogumi.

Tačiau kartą jis suprato, kad labai negražiai pasielgė su savo tėvu. Negalima nekęsti savo tikro tėvo šitiek metų. Antanas nusprendė važiuoti pas tėvą, susitaikyti, paprašyti jo atleidimo.

Kai Antanas atvažiavo, nepažino savo gimtųjų namų. Namas buvo apleistas. Tėvas paliko jam raštelį, kuriame parašė, kad namas priklauso Antanui. Pasirodė, tėvas jau seniai išvyko gyventi į užsienį. Antanas vaikščiojo po namus, prisiminė, koks laimingas čia buvo.

Paskui savo kambaryje rado dėžutę su Biblija, kurią tada dovanojo tėvas. Antanas atsisėdo ant sofos. Paėmė knygą, atvertė ją.

Knygos pabaigoje buvo priklijuotas mašinos raktas. Tos pačios, apie kurią tada svajojo. Antanas negalėjo tuo patikėti. Pasirodo, kad jis tiek metų be jokios priežasties nekentė savo tėvo.

Kaip gi gailėjosi Antanas, kad taip kvailai elgėsi šitiek metų. Nusprendė būtinai rasti tėvą ir paprašyti jo atleidimo.
Apmaudu, kad daugelis žmonių taip dažnai nemato tiesos. Dėl to jie savo gyvenime daro daug klaidų. Kartais tų klaidų ištaisyti taip ir neišeina.