Kodėl kartais skyrybos yra geras pavyzdys jūsų vaikams

Ar gera idėja likti santuokoje dėl vaikų? Dažnai taip sakoma. Tačiau šiandien tai nėra auksinė taisyklė. Ir iš tiesų daugelis besiskiriančių tėvų savo vaikams daro tik geriau.

Kodėl? Todėl kad likti toksiškoje santuokoje, kurioje būna fizinio ar emocinio smurto, kurioje nėra meilės – tai nesveika nei jums, nei vaikams.

Kai tėvai nuolat blogos nuotaikos, pikti ir suirzę, nelaimingi dėl blogų santykių, laikas tai paleisti ir parodyti meilės sau pavyzdį.

Net psichologai dažnai prisipažįsta, kad vaikai dažnai jiems sako, jog tėvams geriau išsiskirti. Todėl kad kaip jūs bebandytumėte paslėpti savo problemas nuo vaiko, jis viską supranta. O skyrybos netgi gali tapti geru pavyzdžiu:

1. Jūs padedate vaikui išmokti prisitaikyti prie netikėtų gyvenimo pokyčių.
Vaikams kenkia ne skyrybos, o tėvų konfliktas po skyrybų. Tačiau jei jūs toliau dirbate su savo santykiais net po skyrybų, vaikai irgi mokosi prisitaikyti prie permainų. Minimalizuokite konfliktą ir viskas gali praeiti gerai.

2. Skyrybos padės išvengti negatyvo namuose.

Ką jūs begalvotumėte, o vaikas jaučia, kada tėvų santykiai įtempti. Ir dažnai vaikai tokioje situacijoje paprasčiausiai nenori eiti namo. Jie net gali pabėgti iš namų, ilgiau vaikštinėti su draugais, anksčiau pradėti santykius su priešinga lytimi, kad nebūtų namuose, kur tėvai amžinai barasi.

3. Jūs gelbėjatės nuo blogų santykių su vaiku.

Kai vaikas mato susipykusius tėvus, jis gali daryti vieną jų kaltu ir gadinti su juo santykius. Vaikai paprastai palaiko kažkurio vieno pusę: tėtės ar mamos. Todėl geriausia vengti konflikto ir leisti taikiu būdu išsiskirti bei išsaugoti normalius santykius.

4. Taip jūs mokote vaiką asmeninių ribų.

Kai jūs turite asmeninių problemų, nereikia pasakoti apie jas vaikui. Kitaip jis jausis atsakingas, kad jums padėtų, gali vėlgi palaikyti vieno iš jūsų pusę. Be to, vaikas tikriausiai turi savo pergyvenimų, o per savuosius jūs galite jų nepastebėti.

5. Po skyrybų žmonės paprastai tampa geresniais tėvais.
Galiausiai jūs daugiau nebeturite dingsties bartis vienas su kitu ir galite skirti vaikams reikiamą dėmesį, kokybiškai leisti laiką su jais.

6. Jūs parodote vaikams, kad paleisti yra normalu.
Jei kažkas nepavyksta, kaip bebandytumėte, kartais tai normalu – tiesiog paleisti, o ne jėga prisiversti kentėti.