Kodėl prie kiekvieno namo turi augti šermukšnis ir kokią naudą jis teikia

Vėlyvą rudenį, kai medžiai meta lapus ir miškas stovi apsinuoginęs bei liūdnas, šermukšnis atsiskleidžia visu savo grožiu. Svarbiausias jo pasididžiavimas, žinoma, yra raudoniu spindinčios kekės ažūrinių lapų fone.

Šermukšnio vaisiuose, kuriuos, tarp kitko, teisingiau vadinti obuoliukais, gausu vitaminų P ir K, karotino, organinių rūgščių, pektinų ir kitų vertingų junginių.

Todėl juos pilnai galima vartoti kaip polivitamininę priemonę. Deja, medžio išvaizda jau seniai nieko nestebina, o uogomis domisi tik paukščiai.

Mūsų protėviai turbūt nustebtų tokiu požiūriu į maitintoją, pranašą, gynėją ir gyduolį.

Šermukšnis sinoptikas
Šermukšnio žydėjimo pradžioje galima drąsiai sakyti, kad žemė įšilo iki 12-15 laipsnių.
„Pabudęs“ medis – tai požymis, kad atėjo optimalus laikas sėjos kampanijai ir sodinukams. Ankstesnių kartų daržininkai sako, kad galima nebijoti sugrįžusių šalnų. Uogų gausa ant medžių, atvirkščiai, pranašauja atšiaurią užsitęsusią žiemą.

Šermukšnio ūgliai įskiepiams
Raudonojo šermukšnio medeliai – puikus įskiepis. Jie gerai susidoroja su stipriais šalčiais, susigyvena su netoliese esančiais gruntiniais vandenimis.

Šermukšnyje įskiepytos kultūros vystosi „kompaktiškai“ ir gerai susidoroja su derliaus apkrova. Šermukšnio ir kriaušės derinys gaunasi ypač įdomus.

Kiekviena dueto dalis toliau gyvena pagal savo grafiką: kai žydi kriaušė, šermukšnio tik pumpurai skleidžiasi. Paprastai skiepijimui naudojamas suaugęs medis, o kriaušės ūgliai priauginami prie skeletinių šakų.

Ant šermukšnio taipogi galima priauginti aroniją, gudobelę, slyvalapę obelį (kinišką).

Nuo senų laikų medžiui priskirdavo magiškas galias.

Kaimuose iki šiol tiki, kad šalia namo būtinai turi augti šermukšnis, kad apsaugotų šeimininkus nuo visokių bėdų ir vagių. O jei medis ima nykti be jokios priežasties, tai blogas ženklas.

Priešgaisrinis skydas
Medis su kuplia laja blogai dega. Dėl šios priežasties anksčiau medžiai augo tarp namų, dažnai buvo sutinkami šalia pirčių. Tai mažino ugnies plitimo tikimybę kilus gaisrui.

Gamtinis konservantas
Maisto pramonėje sorbino rūgštis masiškai naudojama kaip konservantas. Šiam junginiui būdingas platus antimikrobinis poveikis. Jis negatyviai veikia grybų augimą.

Tiesą sakant, sorbino rūgštis pirmąkart buvo išgauta XIX a. iš šermukšnio vaisių. Jo uogas rekomenduojama įtraukti ruošiant atsargas žiemai.

Šermukšnio vaisiams bręstant juose didėja rūgšties-konservanto kiekis.

Medžiagos yra ir medžio lapų dalyje, ne veltui mūsų senelės ir prosenelės į raugintų kopūstų bačkas dėdavo šermukšnio šakeles.

Vertinga mediena
Šermukšnio mediena naudojama kaip medžiaga instrumentų rankenoms, kurias dažnai veikia smūginė apkrova.

Tokie instrumentai yra plaktukai, kastuvai, grėbliai, dalgiai. O tikras šeimininko pasididžiavimas – kirvis su šermukšnio kotu.
Toks ilgai tarnaus ir svarbiausia – nespyruokliuos. Geriausia medžiaga rankenų gamybai negyvas medis, nudžiuvęs nuo šaknų.

Išvalys vandenį be virinimo
Šermukšnio vaisiai ir šakelės daro vandenį geriamu ir ilgam laikui sustabdo jo žydėjimą. Šią medžio savybę ypatingai vertino keliautojai.
Kad iš drumsto vandens gautume švarų, į talpą dedamos šviežios šakelės, apskaičiuojant 5 vnt 1 l vandens. Pastovėjęs 2-3 valandas, vanduo tampa tinkamas indų plovimui ir prausimuisi.

Išsaugos derlių
Šermukšnis išsaugo derlių žiemą. Dedant laikymui bulves, šakniavaisius, į kiekvieną dėžę beriami smulkinti lapai.
Paskui dedamos šakelės. Tam tinka paparčio lapai, garšva, mėta, bitkrėslė. Svarbu tik laiku prisiminti augalus-pagalbininkus ir laiku susirūpinti jų paruošimu.

Vaistinė žaliava
Šermukšnio vaisius naudoja trūkstant vitaminų, esant mažakraujystei, aukštam cholesteroliui, kepenų ir inkstų susirgimams, medžiagų apykaitos sutrikimams. Uogas renka po pirmųjų šalnų, kai jos praranda kartumą.

Šaldytus šermukšnius galima laikyti šaltyje iki pat pavasario, tačiau paprastai iš jų iškart gamina uogienę, marmeladą, sultis, actą, padažą.

Džiovintas uogas naudoja gaminant vitaminines arbatas. Jei nuspręsite sudžiovinti šermukšnius orkaitėje, nustatykite ne didesnę nei 50-60 laipsnių temperatūrą. Džiovinimas užima vos 2-4 val.

Svarbu: naudoti šermukšnius dideliais kiekiais pavojinga žmonėms su padidintu skrandžio sulčių rūgštingumu ir linkusiems į trombų susidarymą.