Man gėda dėl tavo mamos,ji rengiasi ne pagal amžių, – pareiškė mano vyras. Tegu savo motinos žiūri!

Vyrui neduoda ramybės mano mama, konkrečiai tai, kaip ji rengiasi. Neva jos amžiuje tai jau nepadoru, reikia būti kuklesnei ir išvis jau laikas šliaužti kapinių pusėn.

O mano mama jauna, jai tik 53 metai. Ji mane pagimdė anksti, 18-os metų. Ir dar mama įsigudrino išsaugoti puikią figūrą, o skoniu ji niekada nesiskundė.

Vyrui, kuriam 30, o jo mamai 62, atrodo, kad suaugusių vaikų tėvai a priori seni. Todėl elgtis ir atrodyti jie turi atitinkamai amžiui.

Vyro mama – atskira istorija. Kai pirmąkart ją pamačiau, pagalvojau, kad jai jau gerokai virš 70, nes ji atrodo kaip tikra bobutė.
Amžinai kažkokie pilki arba juodi, arba rudi maišo formos drabužiai. Plaukai šėmi nuo žilumo, surišti į mažą kuodelį, akiniai storais rėmais, jokios kosmetikos, jokių kvepalų.

Mano močiutė geriau atrodo, nes prisižiūri ir nesirengia lyg daržo baidyklė. O apie mamą nėra ko nė kalbėti, jas su anyta šalia pastačius atrodys kaip motina ir dukra. Manau, neverta aiškinti, kas į ką labiau panaši.
Mano mama niekada nesirengia vulgariai, visada su skoniu. Tačiau renkasi ne suptis į beformius megztinius, o pabrėžti figūros privalumus.

Gali sau leisti aptemptus džinsus, ryškius aksesuarus, raštus, liemenuotus švarkus. Mama avi aukštakulnius, tačiau nevengia ir kedų.
Ji lankosi pas kosmetologą, sportuoja klube ir ramiai dėvi bikinį. Jos plaukai ryškūs, kirpimas gražus, visada su manikiūru.

Į ją ir vyriškiai spokso, aš juos suprantu, yra į ką pasižiūrėti. Šalia mano mamos anyta išvis prastai atrodo. Visa avalynė, kaip kadaise sakydavo „lik sveika, jaunyste“. Drabužius atnaujino turbūt dar Tarybų Sąjungos laikais. Ir ją viskas tenkina.

Bandžiau dovanoti jai kuponus į saloną, tačiau anyta suspausdavo lūpas ir sakydavo, kad tokiais niekais neužsiima, ji rimta suaugusi moteris.

Vyras mano dovanai irgi nepritarė. Jis turbūt įsitikinęs, kad po 40-ies moteris turi visiškai numoti į save ranka, o tai per gerai atrodys.

Dėl mano mamos išvaizdos vyras nenustoja purkštauti. Jam nepatinka, kad mama atrodo „ne pagal amžių“. Na koks ten amžius 43 m? Dabar tai antroji jaunystė!

Tačiau vyras visada ras, prie ko prikibti. Tai kelnės per siauros, tai sijonas per trumpas, tai iškirptė per gili, tai šukuosena pernelyg jaunatviška.

– Man gėda dėl tavo mamos, ji rengiasi ne pagal amžių,- pastoviai kartoja man vyras.

Iš pradžių niekaip nereagavau, o dabar ši frazė jau erzina. Neseniai aprėkiau vyrą, kad geriau žiūrėtų savo mamos, kuri pagal išvaizdą jam labiau tinka į močiutes.

Apsileido, numojo ranka ir galvoja, kad taip ir reikia. Na ir tegu galvoja, tai jos gyvenimas. Tačiau nereikia kalbėti apie mano mamą ir nuteikinėti tam mano vyro.

Aš juk puikiai matau, kas drumsčia vandenį. Vyrui pastoviai baksnoja į nosį, kad jo uošvė tokia anokia, visai giminei savo išvaizda gėdą daro.

O vyras džiaugiasi šitais ant ausų pakabintais makaronais. O paskui visa tai krauna ant manęs. Bet aš juk žinau, kad anytai bukai pavydu, kad mama sugebėjo išsaugoti jaunystę ir šaunumą, o anyta save jau beveik palaidojo.

Juk jai niekas netrukdo susitvarkyti išvaizdą, bet tai sunku ir baisu. Dar ir brangu. Todėl paprasčiau burbėti ir stengtis paversti visą aplinkinį pasaulį tokia pačia neišvaizdžia pilkuma, kaip ji pati.

Vyras supyko ant manęs dėl savo mamos. Tai yra, jam galima kalbėti bjaurastis apie mano mamą, o tiesą apie jo motiną aš turiu nutylėti? Dar ko.

Mama, tarp kitko, nė karto blogo žodžio apie žentą nėra pasakiusi, nors priežasčių turi. Užtai vyras miegoti negali, kaip pergyvena dėl jos išvaizdos, pastoviai man smegenis lesa.

O aš pagalvojau štai ką: aš juk irgi sensiu. Taip išeina, kad ir mane vyras sugrūs į tamsius skudurus ir neleis ramiai gyventi, kol netapsiu tokiu pat reliktu, kaip ir jo mama.

Ir čia aš užduodu sau klausimą: ar aš noriu senti šalia šio žmogaus? Kol kas manau, kad man tai netinka.