Mano močiutė sakė… Neleisk savo keptuvėms spindėti ryškiau už tave

Nežiūrėk į namų tvarkymą taip rimtai!

Kai aš tapau žmona, aš sugaišdavau mažiausiai 16 valandų per dieną, prižiūrėdama, kad viskas būtų švaru, tokiam atvejui, „jei kas ateitų pas mane“, bet paskui po močiutės žodžių aš atkreipiau dėmesį, kad visi tie, dėl kurių aš taip stengiausi būti „pavyzdine šeimininke“ labai užimti. Jie vaikštinėja, poilsiauja, linksminasi dirbdami ir džiaugiasi gyvenimu niekam nieko neaiškindami!

O aš visa panirusi į „o jei kas nors ateis?“

Aš staiga supratau, kad aš niekam neprivalau aiškinti savo namų situacijos. Žmonėms neįdomu, kuo aš užsiimu namie visą dieną. Žmonės leidžia sau ilsėtis, linksmintis ir džiaugtis gyvenimu.

Gyvenimas trumpas, mėgaukis!
Nuvalysi dulkes kai bus būtinybė.

Svarbiau spėti nutapyti paveikslą ar parašyti eilėraštį, paglostyti katiną ar pažaisti su savo šuniu, pasivaikščioti savo malonumui ar aplankyti draugą, pagaminti kažką subtilaus ir skanaus, palaistyti mylimus augalus…

Dovanok sau laisvo laiko, kad pasidegintum pliaže ar užliptum į kalnus, žaisk su vaikais, klausyk muzikos, skaityk knygas, domėkis ir mėgaukis gyvenimu.

Dulkės kai bus būtinybė…todėl kad gyvenimas tęsiasi lauke. Ir ši diena niekada negrįš!

Atmink, kad kol tu dar jauna, yra daug dalykų, kuriuos tu gali lengvai padaryti dabar, kuriuos bus ne taip lengva padaryti su amžiumi.

Ir kai tu išeisi, o mes visi kada nors išeisime, mes, galų gale, pavirsime dulkėmis! Ir niekas neprisimins, kiek ir ko tu šveitei ir kaip dažnai lakstei su šluoste po namus, užtai prisimins tavo šypseną, tavo akių spindesį, padovanotą nesavanaudišką draugystę, džiaugsmą ir tai, ko tu išmokei savo gyvenimo išmintimi…

You cannot copy content of this page