Mano šeima atsisakė ateiti į mūsų šventę, sužinoję, kad nepakvietėme tetos Liusi
Aš visada stengdavausi būti mandagi. Išlaikyti ramybę, net jei viduje viskas verda. Kai su vyru nusprendėme surengti šventę mūsų vestuvių metinių proga, norėjau, kad viskas būtų ramu, jauku ir nuoširdu. Tik artimiausi žmonės. Tik tie, su kuriais tikrai norisi dalintis džiaugsmu.
Svečių sąrašas susidarė savaime. Tėvai, broliai ir seserys, keletas draugų, ir tiek. Mes neplanavome šimtų žmonių banketo, tai buvo jaukus, beveik naminis susibūrimas. Mes aptarėme, ką pakviesti, o ką – ne. Ir vienu metu aiškiai pasakiau:
— Tik ne teta Liusi.
Ši moteris buvo mano gyvenimo dalis nuo vaikystės. Tačiau niekada nebuvo tikrai arti. Ji visada kišdavosi, mėtydavo kandžius komentarus, keldavo nejaukumą. Per kiekvieną šeimos susirinkimą — neišvengiamai koks nors konfliktas. Ir augdama supratau: aš neprivalau tai kentėti vardan „šeimyniškumo“.
Mano mama reagavo audringai. Iš pradžių — tyla. Po to — bandymu įtikinti. Ir tada pasakė tiesiai:
— Jei Liusi nekviesta, mes taip pat neateisim.
Aš sustingau. Aš neprašiau jų rinktis. Aš tiesiog prašiau pagarbos mūsų šventei. Bet pasirinkimas jau buvo padarytas. Ir mūsų metinių dieną stalas liko pustuštis.
Aš verkiau. Pykau. Abejojau: gal reikėjo pakviesti? Pakentėti? Apsimesti, kad viskas gerai? Bet paskui apsidairiau. Ten buvo tie, kurie atėjo gera valia. Tie, kurie nuoširdžiai apkabino. Tie, kurie nuoširdžiai džiaugėsi kartu su mumis.
Po savaitės mama paskambino. Kalbėjo sausai. Ir tada, per pauzę, išstenėjo:
— Mes tiesiog nenorėjome įskaudinti Liusi.
— O manęs? — paklausiau. — Tau neatrodė, kad įskaudinai mane?
Ji nutilo. O tada tyliai pasakė:
— Aš nepagalvojau.
Tai nebuvo atsiprašymas. Bet tai buvo pirmas žingsnis.
Nežinau, ar sutvarkysime viską. Nežinau, ar vėl vienas kitą kviesime. Bet dabar tikrai žinau: mano erdvė — mano. Ir teisė nuspręsti, kas joje bus — irgi mano.
Kartais ribos — nėra savanaudiškumas. Tai rūpestis. Apie save. Apie šventę. Apie tai, kad tavo gyvenime būtų daugiau tų, kurie tikrai džiaugiasi tavimi.