Mano sūnui 2 metai, taigi, mums liko vos 17 bendrų vasarų, įskaitant šią
Jei yra galimybė paslėpti telefoną, geriausia tai padaryti tiesiog dabar.
Neseniai draugė man pasakė kai ką, kas privertė mane susimąstyti. „Tik pagalvok, mes praleisime vasarą kartu su vaikais vos 18 kartų!“Man užgniaužė kvapą.
Mano sūnui 2 metai, taigi, mums liko vos 17 bendrų vasarų, įskaitant šią.
17 šansų pabūti šeima. Kartu važiuoti atostogauti. Pirštais įsirausti į smėlį ir pasitaškyti vandeniu pliaže.
17 metų pasimėgauti apsnūdusiais sekmadienių rytais. Snausti ant sofos rugpjūčio vidurdienį ar bėgioti su laistyklėmis, gelbėjantis nuo karščio.
17 metų vaikystės, laiko, praleisto po bendru stogu. Kai auga ne tik vaikai, bet ir mes patys, ir kai mes kartu kuriame prisiminimus, kurie maitins mus visą likusį gyvenimą.
17 metų tyrinėjant aplinkinį pasaulį. Nuotykiams ir naujų vietų atradimams, net jei jos randasi mūsų pačių mieste.
17 metų važiuoti į gamtą, aromatingų šašlykų, gabalėliais supjaustyto šviežio arbūzo ir rūpestingai mamos paruoštų sumuštinių.
17 metų, kai vaikas dar tik tavo. Iki tol, kol jis taps suaugusiu ir praeis savo kelią, ieškodamas, ir, tikiuosi, rasdamas „savus“ žmones – geriausius draugus, kurie taps jo antra šeima.
17 metų kelionėms mašina, skrydžiams lėktuvu, kad pabūtume turistai ir būtinai kur nors pasiklystume naujoje vietoje.
17 metų atrakcionams, limonadui ir cukraus vatai.
17 metų pasisėdėjimams prie laužo, uodų įkandimams, piknikams parke ir pasivaikščiojimams miške.
17 metų – prieš jam užaugant, paliekant namus ir nueinant savo keliu. Kai jis visas vasaras leis toli, su draugais ar mylimu žmogumi, o namo siųs atvirutes, kad mes žinotume apie jo nuotykius.
Aš nenoriu apverkti tai, ko aš net nepraradau, tačiau suprantu, koks greitai lekia šis laikas. Ir kadangi aš negaliu paspausti pauzės ir prailginti jį nors truputį, aš pasistengsiu nugyventi kiekvieną bendrą mūsų minutę visavertiškai.
Todėl, kad nespėsi mirktelėti, kaip du metukai pavirs dešimtimi, dešimt pavirs penkiolika ir aš išgirsiu: „aš paskambinsiu tau, mama, pažadu“.
Taigi, kol mes turime savo laiką, mes dainuosime ir juoksimės, ir kartais užtruksime iki vėlumos, ir rengsime pasisėdėjimus prie laužo galiniame kieme. Mes paslėpsime telefonus ir vaikštinėsime ištisas dienas. Todėl, kad mes dar turime 17 bendrų vasarų priešaky. Ir tai labai daug.
