Mergina ištekėjo žinodama, kad laimė bus labai neilga

Neprarasti tikėjimo ir optimizmo ir padaryti tai, apie ką senai svajojote – ar tai ne laimė? Nors ir labai trumpa.

Deja, vėžys nesirenka. Sėkmingasis Džonatanas Tomas, turintis gerą darbą ir mylimą merginą, buvo apstulbintas tokios diagnozės. Viską apsunkino dar ir tai, kad šiai formai ir stadijai jau nebebuvo galima taikyti terapijos, o tai reiškia, kad liko tik laukti.

Jo mergina Sian, su kuria jis susipažino dar mokydamasis universitete, buvo ne mažiau šokiruota. Kažkada jie buvo nusprendę niekur neskubėti ir atidėję vestuves, juk priešakyje visas gyvenimas.

Tačiau pora nusprendė nenusiminti ir praleisti paskutinius vaikino gyvenimo mėnesius maksimaliai naudingai. Džonatanas atsisakė hospitalizacijos ir pasirinko praleisti likusį jam laiką su mylimąja.

Išgirdęs diagnozę jis nedelsdamas pasipiršo Sian. Iš pradžių pora pasirinko santuokai kitą dieną, tačiau mergina netikėtai nusprendė perkelti ją savaite anksčiau. Ir neapsiriko.

Džonatanas ir Sian tapo vyru ir žmona paskutinę vaikino gyvenimo dieną. Jis mirė ant mylimosios rankų. Bet net už tokią trumpą akimirką mergina dėkinga likimui.

Po vyro mirties Sian išėjo iš darbo ir nusprendė pašvęsti savo gyvenimą labdarai, įkurdama Džonatano atminimo fondą.