Mokslo pasaulis įvardijo Dievo egzistavimo esmę
Mokslo pasaulį smarkiai sukrėtė žymaus filosofijos profesoriaus Antony Flew pasisakymas. Mokslininkas, kuriam šiandien būtų gerokai virš 80, ilgus metus buvo vienas iš mokslinio ateizmo šulų. Flew viešai pareiškė, kad suklydo, o Visata negalėjo atsirasti savaime.
Dešimtmečius Flew leido knygas ir skaitė paskaitas, paremtas teze, kad tikėjimas Aukščiausiuoju nepagrįstas.
Tačiau nuo 2004 metų mokslinių atradimų serija privertė didįjį ateizmo gynėją pakeisti savo požiūrį. Flew viešai pareiškė klydęs, o Visata negalėjo atsirasti savaime – akivaizdu, ji buvo sukurta kažkieno galingesnio, nei mes galime įsivaizduoti.
Pasak Flew, anksčiau jis, kaip ir kiti ateistai, buvo įsitikinęs, kad kažkada seniai seniai iš mirusios materijos tiesiog atsirado pirmoji gyva materija.
„Šiandien neįmanoma įsivaizduoti ateistinės gyvybės ir pirmojo reprodukuoto organizmo atsiradimo teorijos“,- sako Flew.
Pasak mokslininko, šiuolaikiniai duomenys apie DNR molekulės sandarą nepaneigiamai liudija tai, kad ji negalėjo atsirasti savaime, o yra kažkieno kūrinys.
Genetinis kodas ir enciklopediniai informacijos kiekiai, kuriuos savyje saugo molekulė, atmeta aklo sutapimo galimybę. Priminsime, kad Antony Flew mirė 2010 balandžio 8, būdamas 87 metų amžiaus.
Britų fizikas Martinas Džonas Risas, kuris tampo Templtono premijos laureatu, mano, kad Visata – labai sudėtingas dalykas.
Mokslininkas, kurio sąskaitoje daugiau 500 mokslinių darbų, gavo 1,4 mln.dolerių už tai, kad įrodė Kūrėjo egzistavimą, nors pats fizikas yra ateistas.
Tarptautinio teorinės ir taikomosios fizikos instituto direktoriaus, akademiko Anatolijaus Akimovo teigimu, Dievo egzistavimas įrodytas moksliniais metodais.
„Dievas yra ir mes galime stebėti jo valios apraiškas. Tai daugelio mokslininkų nuomonė, jie ne šiaip tiki Kūrėju, o remiasi tam tikromis žiniomis“,- pasakė jis interviu.
Be to, mokslininkas pažymėjo, kad ankstesniais amžiais labai daug mokslininkų-fizikų tikėjo Dievu.
Dar daugiau, Izaoko Niutono laikais skirstymas tarp mokslo ir religijos neegzistavo. Mokslu užsiėmė dvasininkai, kadangi jie buvo labiausiai išsilavinę žmonės.
Pats Niutonas turėjo religinį išsilavinimą ir dažnai kartojo: „Mechanikos dėsnius aš išvedu iš dieviškųjų dėsnių“.
Kai mokslininkai išrado mikroskopą ir pradėjo tyrinėti kas vyksta ląstelės viduje, chromosomų dvejinimosi ir dalijimosi procesai jiems sukėlė sukrečiančią reakciją: „Kaip tai galėtų būti, jei visa tai nebūtų numatyta Aukščiausiojo?!“
„Išties,- pridėjo A. Akimovas, – kalbant apie tai, kad žmogus Žemėje atsirado evoliucijos pasekoje, tai atsižvelgiant į mutacijų dažnį ir biocheminių procesų greitį, žmogaus sukūrimo procesui iš pirminių ląstelių prireiktų žymiai daugiau laiko, nei pačios Visatos amžius“.
„Be to, tęsė jis,- buvo atlikti skaičiavimai, parodę, kad kvantinių elementų kiekis stebimoje Visatoje apimtyje negali būti mažesnis nei 10155 ir ji negali pasižymėti aukščiausiuoju protu.“
„Jei visa tai vieninga sistema, tai žvelgdami į ją kaip į kompiuterį paklausime: o kam nepajėgi skaičiavimo sistema su tokiu elementų kiekiu? Tai juk neribotos galimybės, palyginus su šiuolaikiškiausiu ir galingiausiu kompiuteriu!“- pabrėžė mokslininkas.
Jo manymu, tai, kas įvairių filosofų buvo vadinama Aukščiausiuoju Protu, ir yra didžiulio galingumo sistema, kurią mes tapatiname su potencialiomis Aukščiausiojo galimybėmis.
