Mūsų sūnui pirmoje vietoje žmona, o ne tėvai

Labai užjaučiu tas moteris, kurias pamiršta tikri sūnūs. Jie lekia paskui žmonų užpakalius, dėl to kaltas silpnas charakteris. Iš pradžių jie laikosi savo tėvų, o paskui viską meta ir persijungia į žmonas.

Man teko valdinga ir įžūli marti. Ji visada norėjo valdžios ir dominavimo. Kai Inga sužinojo, kad mano sūnus iš turtingos šeimos, iškart čiupo jį už pakarpos. Pati juk iš savęs nieko gero, net išvaizda nevykusi. Ilgai bandžiau jį atkalbėti, tačiau man nepavyko.

Štai jau 10 metų gyvena kartu. Ji juk net uždraudė sūnui dirbti mūsų firmoje. Neva, palauk, paskui įmonė pereis tavo nuosavybėn, tada ir pradėsi investuoti ten jėgas ir laiką.

Sūnus sėdi kartu su marčia vaiko priežiūros atostogose. Ji bijo prarasti jo kontrolę. Argi tai normalu? Ji visada elgėsi kvailai, jos veiksmai adekvačiai nepaaiškinami. Bandžiau pastatyti ją į vietą, bet ji amžinai išsišoka, bandydama kažką įrodyti.

Santuokinio gyvenimo metai lyg pakeitė mūsų sūnų. Marti paspaudė po padu, pajungė savo tėvus. Pagyvenę svotai neša vaikams maistą, viską perka, nors patys gyvena iš minimalios pensijos.

Ne gėda namie sėdėti ir atimti iš pensininkų paskutinius pinigus? Žinoma, taip ji niekada neišeis į darbą. Mano sūnus nors procentus iš akcijų gauna, o marti?

Mano vyras pasakė, kad veltėdžiams padėti nesiruošia. Tai marti ant mūsų supyko, dabar neleidžia pas anūkę. Neva, vis tiek iš mūsų jokios naudos, pinigų neduodame, brangių dovanų neperkame. Nieko sau pareiškimai!

Labai gaila, kad mes negalėjome būti rūpestingais giminaičiais, o viskas todėl, kad nenorime remti tinginės finansiškai. Man apmaudu, kad sūnus negali mūsų apginti, laisvai išsakyti savo pozicijos. Jis sėdi po žmonos padu ir tyli.

Gaila man jų, juk tėvai ne amžini. Ką jie darys paskui? Kodėl jis nuo mūsų nusigręžė?