Neišmeskite nupjautos žolės: patyrę daržininkai ją naudingai panaudoja sode ir darže

🌿 Nupjovus veją ar nušienavus sklypą lieka nemaža krūva žolės, kurią daugelis iškart sukrauna į maišus ir išmeta. Tačiau daržui tai labai vertinga medžiaga, galinti atstoti mulčią, papildyti kompostą ir net tapti natūralia trąša.

Paprasčiausias būdas panaudoti nupjautą žolę yra mulčiuoti lysves. Ją galima paskleisti aplink pomidorus, agurkus, cukinijas, kopūstus, paprikas, uogakrūmius ir jaunus medelius. Po tokiu sluoksniu dirva po laistymo daug lėčiau išdžiūsta, mažiau įkaista saulėje ir ilgiau išlieka puri.

Ypač tai naudinga karštu oru. Plika žemė saulėje greitai išdžiūsta ir pasidengia kieta plutele, o po žole drėgmė išsilaiko ilgiau. Be to, mulčias trukdo daugeliui piktžolių prasiskverbti į paviršių, todėl ravėti tenka rečiau.

Tačiau šviežiai nupjautos žolės nereikėtų dėti labai storu sluoksniu. Drėgna žalia masė greitai susispaudžia, jos viduje pakyla temperatūra ir ji gali pradėti pūti. Todėl geriausia žolę kelias valandas ar parą apvytinti ir tik tada paskleisti maždaug 3-5 cm sluoksniu. Kai jis pradžius ir suslūgs, galima pridėti dar šiek tiek.

Taip pat nereikėtų žolės glaudžiai dėti prie daržovių stiebų ar medžių kamienų. Palikite nedidelį tarpą, kad aplink augalą galėtų laisvai cirkuliuoti oras ir nesikauptų perteklinė drėgmė.

Dar vienas puikus būdas yra dėti nupjautą žolę į kompostą. Joje gausu azoto ir ji greitai suyra. Tačiau jei į kompostinę dėsite vien tik šviežią žolę, susidarys tanki, šlapia masė, į kurią sunkiai pateks oras.

Todėl žalią žolę geriausia sluoksniuoti su sausomis medžiagomis: nukritusiais lapais, šiaudais, susmulkintomis šakelėmis, nedažytu kartonu ar sausa augalų mase. Taip kompostas bręs geriau ir nepradės skleisti nemalonaus kvapo.

Nupjautą žolę galima paskleisti ir po uogakrūmiais bei vaismedžiais. Gulėdama dirvos paviršiuje ji palaipsniui suyra. Šią organinę medžiagą perdirba dirvos mikroorganizmai ir sliekai. Laikui bėgant žemė tampa puresnė ir geriau sulaiko drėgmę.

Jeigu žolės turite labai daug, ją galima berti ant takelių tarp lysvių. Storesnis sluoksnis slopina smulkias piktžoles, o po lietaus nereikia vaikščioti per purvą. Žinoma, žolei yrant jos sluoksnį kartkartėmis reikės papildyti.

Iš žalios žolės galima pasigaminti ir skystų trąšų. Tam plastikinį kibirą ar kitą talpą maždaug iki pusės pripildykite susmulkintos žolės ir užpilkite vandeniu. Talpos nereikėtų pripildyti iki pat viršaus, nes rūgstant masė gali pakilti.

Po kelių dienų užpilas pradeda aktyviai rūgti ir įgauna būdingą kvapą. Prieš naudojimą jį būtina praskiesti vandeniu. Toks užpilas dažniausiai naudojamas aktyviai augančioms daržovėms ir kitiems augalams, kuriems reikia azoto, tręšti.

Tačiau svarbu prisiminti, kad daugiau ne visada reiškia geriau. Per stiprus tirpalas gali pakenkti šaknims, todėl žolių užpilą naudokite saikingai ir nelaistykite juo augalų kasdien.

Yra atvejų, kai nupjautos žolės geriau visai nedėti ant lysvių. Pavyzdžiui, jei veja neseniai buvo purkšta herbicidais ar kitomis piktžolių naikinimo priemonėmis. Preparatų likučiai gali patekti į dirvą ir pakenkti daržovėms.

Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, ką nupjovėte. Jei žolėje daug piktžolių su jau subrendusiomis sėklomis, jų geriau nedėti tiesiai ant lysvių. Priešingu atveju kartu su mulčiu galite išplatinti sėklas po visą daržą.

Žolės su aiškiais grybelinių ligų požymiais taip pat geriau nenaudoti aplink sveikus augalus. Ypač jei ant lapų matyti daug dėmių, apnašų ar kitų įtartinų pažeidimų.

Kartais daržininkai baiminasi, kad žolė „atimsianti azotą“ iš dirvos. Jei ji tiesiog guli dirvos paviršiuje kaip mulčias, paprastai tai nėra problema. Tačiau jei didelį kiekį šviežios žolės giliai įterpsite į žemę, skaidymosi procesas iš tiesų gali laikinai pakeisti maistinių medžiagų pusiausvyrą.

Todėl saugiausia žolę palikti dirvos paviršiuje ir leisti jai palaipsniui suirti natūraliai.

Taigi paprasta nupjauta žolė sklypui gali būti daug naudingesnė, nei atrodo. Ji padeda išsaugoti drėgmę, slopina piktžoles, gerina dirvą, tinka kompostui ir iš jos galima pasigaminti paprastų organinių trąšų.

Todėl kitą kartą nupjovę veją neskubėkite visko išmesti. Kartais tai, kas atrodo kaip paprastos atliekos, tampa viena naudingiausių nemokamų medžiagų sodui ir daržui.

O ką jūs darote su nupjauta žole: išmetate, dedate į kompostą ar naudojate lysvėms mulčiuoti? 🌿