Rebekos istorija. “Aš pastojau būdama nėščia. Mano vaikai – pasaulyje reti dvyniai“

Superfetacija – antros kiaušialąstės apvaisinimas praėjus kuriam laikui nuo nėštumo pradžios; todėl moters gimdoje vystosi du vaisiai, kurių amžius skirtingas. Viso pasaulyje žinoma 13 tokių atvejų.

Specialiai jums moteris atsakė į kelis klausimus.

39 metų Rebeka Roberts ir jos 43-ejų vyras Rizas Viveris iš Troubridžo miesto Anglijos pietuose sužinojo apie greitą šeimos pagausėjimą 2020 metų vasarį. Nėštumo testas parodė lemtingą skaičių 3+. Pora buvo laiminga! O kaipgi, juk jie ilgą laiką bandė susilaukti vaiko ir net kreipėsi į gydytojus pagalbos.

„Nei mano, nei Rizo šeimoje dvynių nebuvo. Mūsų dvyniai greičiausiai yra rezultatas to, kad aš vartojau preparatą ovuliacijos stimuliacijai. Jis suveikė taip gerai, kad aš vėl pastojau jau būdama nėščia!“- pasakoja Rebeka.

Tačiau ultragarso tyrimo metu 7 ir 10 savaitę gydytojai matė tik vieną vaiką. Niekas nesukėlė būsimiems tėvams ir daktarams įtarimų, kad nėštumas daugiavaisis. Siurprizas laukė visų 12 savaitės tyrime: Rebeka laukiasi dvynių.

„Antrojo vaiko širdis plakė, tačiau kažkodėl jis atrodė mažesnis už pirmąjį. Mane skubiai išsiuntė konsultuotis su specialistu, kad išsiaiškintų priežastis. Aš atsimenu, kaip grįžau namo ir įlindau atsakymų į internetą. Galiu pasakyti, tai buvo blogiausias sprendimas. Aš paskui verkiau ir verkiau“,- prisimena Rebeka.

Per sekantį priėmimą gydytojai suteikė vilčių – vizualiai vaikas rimtų problemų neturi, tačiau teks atlikti nemažai testų ir atlikti amniocentezę. Pastarosios moteris atsisakė dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, atlikti procedūrą tarp 23 ir 32 nėštumo savaitės pavojinga, o antra, kokia prasmė rizikuoti, jei ji vis tiek planuoja gimdyti šiuos vaikus.

„Tai buvo viena nervingiausių dienų mano gyvenime. Tada aš galutinai supratau, kad taip stipriai myliu savo vaikus, kad ginsiu juos visą gyvenimą“,- sako Rebeka.

Nuo šios dienos prasidėjo begaliniai tyrimai ir ultragarsas kas dvi savaites. Medikų konsiliumas įdėmiai stebėjo dvynių vystymąsi, kad rastų atsakymą į visus kankinusį klausimą: kodėl antras vaikas auga ir vystosi, tačiau vis tiek atsilieka nuo pirmojo.

„Po kelių savaičių gydytojai priėjo išvados, kad man įvyko superfetacija, todėl vaikai buvo pradėti 3 savaičių skirtumu. Tai viską paaiškino. Vienas vaikas nebuvo mažesnis už kitą, jis tiesiog buvo jaunesnis. Kai aš tai išgirdau, nerimas, stresas ir panika užleido vietą laimei. Beprotiškai laimei! Aš pabusdavau kiekvieną rytą ir netikėdavau, kad tai vyksta su manimi, kad mano vaikai – pasaulyje reti dvyniai“,- dalijasi Rebeka.

Tačiau laimė truko neilgai. Kuo didesnis terminas buvo, tuo daugiau augo Rebekos nerimas dėl vaikų sveikatos. Vienas mažylis spardėsi mažiau už kitą, ir nors moteris tikino save, kad tai normalu, juk vaikai skirtingo amžiaus, ji vis tiek jaudinosi.

„Aš lyginau smūgius ir judesius, ir pirmasis vaikas spardėsi stipriau ir aktyviau už antrąjį. Man pasakė, kad jaunesnysis tiesiog guli skersai ir pasisukęs vidun, todėl aš jį mažiau jaučiu“,- prisimena moteris.

Per apžiūrą 28 nėštumo savaitę akušerė pastebėjo, kad pas antrąjį dvynį kartais nesigirdi širdies plakimo. Ji pasakė apie tai gydytojui ir šis nusiuntė Rebeką į ligoninę atlikti kardiotokogramą. Dvi valandas moteris pragulėjo su davikliais, kol ėmė justi sąrėmius.

„Širdies plakimas girdėjosi, tačiau sąrėmiai buvo kas 5 minutes. Dėl to mane paliko stebėti dar parą. Aš girdėjau, kaip gydytojai aptarinėjo priešlaikinio gimdymo taktiką. Laimei, šeštadienį viskas nurimo, pasirodė, paruošiamieji. Tačiau mane įspėjo, kad vaikai gali gimti bet kuriuo momentu,“-pasakoja Rebeka.

Jai pavyko išnešioti dvynius iki 34 nėštumo savaitės. Tiksliau, sūnų iki 33 savaitės (+6 dienos), o dukrą – iki 30 savaičių (+6 dienos). Jie gimė 2020 metų rugsėjo 17 cezario pjūvio pagalba 2 minučių skirtumu. Nojus – 1850 g, Rozali – 1220 g.

„Į nėštumo pabaigą dukra beveik neaugo, jos virkštelė normaliai nefunkcionavo, todėl gydytojai nusprendė atlikti pjūvį. Tiesa, Rozali atrodė labai neišnešiota. Mažiausios sauskelnės jai buvo labai didelės. Tiesą sakant, mes manėme, kad ji neišgyvens, todėl net nerašėme apie vaikų gimimą socialiniuose tinkluose,“- prisimena Rebeka.

Sekančią dieną po gimdymo mažylius teko išskirti: Nojų paliko intensyvios terapijos skyriuje, o Rozali perkėlė į vaikų ligoninę. Gydytojus jaudino ne tik mažas svoris. Jie taip pat norėjo atmesti kitus genetinius susirgimus ir patologijas.

„Net po vaikų gimimo kai kurie specialistai atsisakė tikėti pastojimu nėštumo metu. Mus ruošė blogiausiam: mukoviscidozė, Edvardso sindromas. Aš kasdien verkiau, laukdama testų rezultatų. Ir ką jūs manote? Viskas normaliai. Rozali neturi jokių nukrypimų. Ekspertas, kurio specializacija yra dvyniai, patvirtino, kad dukra buvo pradėta vėliau už sūnų. Ir jie unikalūs dvyniai,- sako Rebeka.

Kai Nojui sukako 3 savaitės, jį išrašė iš ligoninės. Rozali bendrai praleido 95 dienas intensyviosios terapijos skyriuje ir grįžo namo likus kelioms dienoms iki Kalėdų. Į klausimą, ar sesuo ateityje pasivys ūgiu ir svoriu brolį, Rebeka atsako:

„Rozali – mergaitė, o Nojus – berniukas, todėl ji niekada nebus tokio ūgio, kaip jis. O visu kitu dukra tikrai pasivys. Dabar aš jaučiu, kad mes turime papasakoti mūsų istoriją visam pasauliui“.