Reikėjo tau anksčiau eiti į pensiją. Pagaliau galėsi visą laiką pašvęsti anūkams

Visą gyvenimą pradirbau gamykloje. Į pensiją išeiti negalėjau, nes reikėjo vaikams vestuves iškelti, su butais padėti. Ir štai pagaliau, kai pradirbau dar 7 metus pensijoje, kai mano vaikai turi nuosavus lizdelius ir šeimas, galiu ramiai eiti į pensiją ir džiaugtis gyvenimu.

Visą gyvenimą gyvenau ir dirbau dėl jų gerovės, ateities ir laimės. Ir dabar tiesiog privalau pagyventi dėl savęs. Nežinau, kiek laiko tai tęsis: metus, du, dešimt. Kiek Dievas duos, kaip sakoma, bet aš noriu tuos metus pašvęsti sau.

Visą gyvenimą svajojau apie namelį prie jūros. Svajojau apie tai, kad ten bus gražus sodas ir gėlynas. Aš tiesiog dievinu gėles ir galiu rūpintis jomis amžinai.

O dar mėgstu skaityti. Mano namuose susikaupė visa biblioteka neskaitytų knygų. Visą tą laiką labai norėjau jas perskaityti, bet negalėjau. Paprasčiausiai neturėjau tam laiko. O kaip aš mėgstu nerti vąšeliu! Tai ne šiaip hobis, o viso mano gyvenimo darbas. Dar būdama jauna svajojau, kad išėjusi į pensiją galėsiu daug nerti ir netgi taip užsidirbti pragyvenimui. Žodžiu, planų turėjau labai labai daug, tačiau yra vienas „bet“.

Pasirodė, mano planai nesutampa su mano vaikų planais. Dukra su žentu labai džiugiai priėmė naujieną, kad aš išeinu į pensiją. Tačiau jie džiaugėsi ne dėl manęs, o dėl savęs.

Mamyte, kaip tai nuostabu! Seniai laikas! Reikėjo tau anksčiau eiti į pensiją. Pagaliau galėsi visą savo laiką pašvęsti anūkams. Jie tave taip myli ir taip ilgisi…

Šie dukters žodžiai tiesiog išmušė mane iš vėžių. Kažkaip keistai gaunasi: aš visą gyvenimą gyvenau dėl jos su broliu ir net dabar, sulaukusi tokio amžiaus, negaliu skirti savo laiko sau, o turiu auklėti anūkus…

Mano dukra turi 3 vaikus. Vyriausiam Sidui 12 metų, jauniausiai Mijai tik 3. Žinoma, aš juos tiesiog dievinu ir praleidžiu su jais visą laisvalaikį. Dukra su žentu pastoviai atveža vaikus per išeigines, o patys važiuoja kur nors truputį pailsėti ir prasiblaškyti. Aš visa tai puikiai suprantu, juk pati kažkada buvau jauna.

Bet mano vaikų niekas neauklėjo, pati pastoviai buvau su jais ir neatiduodavau močiutei į kaimą. Jei jūs nusprendėte turėti 3 vaikus, vadinasi, supratote, kokiu keliu einate ir ką teks paaukoti tokiu atveju.

Tai kodėl dabar tuos vaikus numetate man? Žinoma, aš ne prieš pabūti su anūkais ir duoti dukrai truputį laiko poilsiui, tačiau pašvęsti jiems gyvenimo nesiruošiu. Galiu būti atsarginis variantas dukrai, galiu jai padėti, tačiau jos vaikų neauklėsiu.

Noriu ramybės. Noriu gyventi savo malonumui ir mėgautis kiekviena nugyventa diena. Noriu pagaliau padaryti tai, apie ką svajojau visus tuos metus, kol vaikščiojau į darbą. Noriu gėlyno ir sodo, kur galėsiu skaityti savo mėgstamas knygas arba nerti vąšeliu.

Noriu pajusti tikrąjį gyvenimo skonį. O jūsų, vaikai, prašau tik vieno – neatimkite iš manęs galimybės būti laiminga!