Senutė sėdėjo ant suoliuko tuščiame parke. Prie jos priėjo jaunas kumpanosis policininkas…

Senutė sėdėjo ant suoliuko tuščiame parke. Prie jos priėjo jaunas kumpanosis policininkas.

– Sveiki. Jums negalima čia būti – karantinas.

Senutė atsiduso, tačiau nesijudino iš vietos.

– Man teks išrašyti jums baudą,- griežtai pasakė tvarkos sergėtojas.

– Rašykite,- atsakė senutė,- prašau, nesivaržykite. Tai juk jūsų darbas.- nusišypsojo ji.

Dabar atsiduso policininkas.

– Prašau, grįžkite namo, jūs juk rizikos grupėje. Dabar karantinas. Aš nenoriu rašyti jums baudos, jūsų pensija turbūt nedidelė.

Senutė įdėmiai į jį pažiūrėjo ir truputį pagalvojusi atidarė savo rankinuką. Ten buvo visas šūsnis baudų.

– Oho, kiek čia jų pas jus,- sutriko policininkas,- aš nesuprantu…-jis nutilo.

– O ką čia suprasti, jaunuoli? Jums karantinas, o man pavasaris. Galbūt tai paskutinis pavasaris mano gyvenime – man jau nemažai metų. Aš nebijau mirties, bet bijau praleisti šį nuostabų, čiulbantį, žydintį pavasarį. Kam man gyventi tarp 4 sienų, bendraujant su artimais žmonėmis per ekraną, žiūrint begalinius serialus, klausant bauginančių naujienų? Ir jūsų baudos manęs negąsdina. Išgyvensiu epidemiją – sumokėsiu, tegu valstybei bus nauda, gal geriems darbams nueis, o jei neišgyvensiu, tai man neberūpės.

– Aš suprantu. Taip…aš tikrai, galbūt ,- vaikinas rinko žodžius,- suprantu. Bet pagalvokite, kokį pavyzdį jūs rodote kitiems?
Senutė nusijuokė.

– Kokį pavyzdį? Kiekvienam savas dialogas su mirtimi. Aš štai su ja dar nuo antro pasaulinio pasišneku. Aš seselė buvau. Žinai, aš per Pergalės dieną visada verkiu. Šitiek žmonių atgulė, taip ir neišgyvenę iki šio pavasario, neišgyvenę iki šio pavasario.

Policininkas bandė paskaičiuoti, kiek senutei metų – turbūt daug. Jis tyliai išrašė baudą ir ištiesė ją pašnekovei. Toji nežiūrėdama paėmė ją ir įsidėjo į rankinuką.

– Gero jums pavasario, ponia – linktelėjo jis ir patraukė toliau.

– Ir tau, pareigūne, gero pavasario,- pagalvojo senutė ir atsuko raukšlėtą veidą švelniai balandžio saulei.

Namie ji atsivertė baudos kvitą. Vietoje sumos ten buvo persikreipusi šypsenėlė, nupiešta neseniai buvusio moksleivio ranka.

– Ir kas per to jaunimo mada šitoms kvailoms šypsenėlėms?

Ji žiūrėjo baudos kvitus vieną po kito. Kiekviename jų vietoje baudos sumos puikavosi šypsenėlė arba sveikatos palinkėjimas.

You cannot copy content of this page