Šunį parsivežė iš prieglaudos ir naktimis jis ėmė žadinti naujuosius savo šeimininkus. Pasirodė, ne veltui

Amelija nusprendė pasiimti šunį iš prieglaudos. Ji išsirinko 10-metį taksą.

Kiti šeimos nariai nebuvo sužavėti, juk pagyvenęs gyvūnas reikalauja priežiūros, daug dėmesio, gali prasidėti ligos. Amelija savo sprendimo nepakeitė ir netrukus namie atsirado nauja augintinė, kurią pavadino Poko.

Poko greitai priprato prie naujų namų, draugiškai elgėsi su žmonėmis ir nekėlė problemų. Netrukus prasidėjo keistenybės: kiekvieną naktį Poko krebždino miegamojo duris ir elgėsi ypač neramiai. Kartą šuo netgi pabandė įeiti į miegamąjį ir pažadinti šeimininkus.

Amelija nesuprato, kas darosi, kelis kartus vidurnaktį atsikėlusi patikrino namus, tačiau nerado priežasčių, galėjusių išprovokuoti tokį taksės elgesį. Kad geriau suprastų situaciją, svetainėje moteris pastatė registratorių.

Visą sekančią savaitę Poko toliau elgėsi keistai kasnakt ir Amelija nusprendė pažiūrėti kameros įrašą.

Iš pradžių viskas atrodė įprastai, tačiau viename fragmentų moteris pastebėjo šešėlį. Įdėmiai peržiūrėjusi įrašą ji suprato, kad kažkas įėjo pro galines duris ir laiptais pakilo į palėpę. Amelija buvo įsitikinusi, kad įraše yra pašalinis, o ne jos šeimos narys.

Moteris išėjo iš namų ir iškvietė policiją. Ji buvo kaimynų kieme, kai pamatė, kai pro jos namo duris išvedė vyriškį.

Pasirodė, kad visą tą laiką palėpėje slėpėsi pabėgęs nusikaltėlis. Į namus vyras pateko pro langą, esantį palėpėje, kelias savaites žmonės nepastebėjo pašaliečio buvimo, tačiau jį pastebėjo Poko ir bandė įspėti šeimininkus.

Taip taksė atsidėkojo žmonėms už tai, kad jie priėmė ją į savo šeimą.

You cannot copy content of this page