Sunkiu mums metu nusprendžiau vykti dirbti į Airiją, o kai iš kaimynės sužinojau, kad mama sunkiai serga, o brolis ją paliko, nusprendžiau grįžti. Įėjau į namus ir aiktelėjau…
Sunkiu mums metu nusprendžiau vykti dirbti į Airiją, o kai iš kaimynės sužinojau, kad mama sunkiai serga, o brolis ją paliko, nusprendžiau grįžti. Įėjau į namus ir aiktelėjau…
Mama mus su broliu augino viena. Ji ištekėjo už 20 metų vyresnio vyro, jai pačiai tuo metu buvo jau apie 30. Jie susituokė, gimėme mes su broliu, o paskui tėvas mirė. Nuo tada mama viską tempė pati.
Aš po mokyklos nuėjau dirbti. Brolis atitarnavo kariuomenėje, o kai grįžo, užsimanė vesti ir atsivedė marčią į mūsų namus. Aš tada maniau, kad su mama turi likti dukra, o sūnus turi išeiti pas žmoną. Todėl supykau ant giminaičių. Tada kaip tik daug kas iš kaimo važiuodavo užsidirbti į Airiją, tai ir aš, ilgai nesvarsčiusi, išvykau į svečią šalį.
18 metų negrįžau namo, neskambinau nei mamai, nei broliui, nusprendžiau, kad jei jiems gerai be manęs, tai tegu gyvena. Jei Dubline sutikdavau ką nors iš mūsų kaimo, visada išklausinėdavau apie juos.
Taip iš žmonių sužinodavau, kad jiems viskas gerai. O kartą sutikau kaimynę iš kaimo, ji buvo atvykusi vos kelias dienas ir ieškojo darbo. Ji man papasakojo, kad mama susirgo, beveik nevaikšto. Brolis su žmona išsikraustė iš jos, mama dabar viena, o jai labai reikia pagalbos. Nežinau kodėl, tačiau tai, ką aš išgirdau, mane labai sutrikdė.
Nemiegojau visą naktį, o auštant nusprendžiau važiuoti namo. Pasakysiu atvirai, man buvo baisu. Daug metų tikinau save, kad giminaičių man nereikia ir kad aš be jų puikiai susitvarkau. O čia staiga supratau, koks artimas ir brangus žmogus man yra mama.
Tuo metu jau buvau sutaupiusi nemažą sumą. Savo darbą palikau kaimynei, o pati išvykau namo. Mama manęs nelaukė, neapsakyti žodžiais, koks buvo pirmasis mūsų susitikimas po ilgo nesimatymo, mes abi verkėme beveik visą vakarą, atsiprašinėdamos viena kitos.
Sekančią dieną iškart pradėjau ieškoti mamai gerų gydytojų, paguldžiau ją į ligoninę. Po kelių mėnesių mamai pasidarė žymiai geriau. Kai maniau, kad už uždirbtus pinigus nusipirksiu butą, grįžusi namo persigalvojau.
Nusprendžiau investuoti pinigus į mamos namą, apšiltinau, įvedžiau vandenį, pradėjau dar 2 kambarių ir virtuvės priestatą. Tegu senatvėje mama pagyvena gerose sąlygose. Aš tik dabar supratau, kokia tai laimė – turėti mamą.
