„Tu man visada būsi mažu berniuku“: jautrus mamos laiškas sūnui
Šio laiško autorystė nežinoma, tačiau tai ne taip ir svarbu. Svarbiausia – tai jausmingumas, kuris negali nesukelti širdyje pačių šilčiausių jausmų. Vaikai auga ir kiekvienai motinai tai, be abejonės, sukelia tam tikrą emocinį atgarsį.
„Mano brangusis, aš taip ilgiuosi meto, kai tu buvai mažytis! Man trūksta tavo aksominės švelnios odos, kurią aš visą laiką glosčiau, tavo „pieniškos“ galvytės. Siaubingai noriu pajusti savo rankose mažytį ir trapų kūdikišką kūnelį, kuriam reikia mano rūpesčio.
Tu toks juokingas burbulis ankstyvose savo nuotraukose – tai dantys dygsta, tai skruostai dega, tai košė ant smakro. O koks plonas ir smagus buvo tavo balselis!
Kai tu buvai mažytis, aš ir įsivaizduoti negalėjau, kad praėjus tiek metų turėsiu paauglį su sava nuomone, užsispyrusiu požiūriu, savais pasirinkimais.
Dabar aš ypatingai noriu nors valandai atsidurti toje praeityje, kur tu dar nemoki kalbėti, o tik džiugiai guguoji ant mano rankų.
Mano atmintyje taip tvirtai nusėdo prisiminimai, kaip labai aš stengiausi viską iškęsti, bet man nieko nepavyko. O juk tu parodydavai stulbinančią vaikišką išmintį šiose situacijose. Man labai gaila, kad aš ne visada teisingai elgiausi ir nebuvau ideali mama. Aš žinau savo trūkumus ir visą gyvenimą su tuo dirbu.
Ir nors dabar tu jau beveik vyras, greitai praaugsi mane, o ir dabar aš jau galiu nešioti tavo drabužius, negaliu atsikratyti minties, kad tu mano mažutėlis.
Žiūriu į tave – koks simpatiškas ir mielas, na net nesitiki, kad man taip pasisekė su vaiku. Tavo poelgiai sukelia manyje išdidumą, aš kasdien jaučiuosi laiminga būdama tavo motina. Aš didžiuojuosi tavo poelgiais, kasdien jaučiuosi laiminga, būdama tavo motina.
Planuodama tave, aš galvojau, kad su viskuo susidorosiu, niekada neklysiu ir nurungsiu visas nevykėles motinėles, kurias pažinojau. Žinoma, šios mintys ir buvo pirmosios mano klaidos – aš tai supratau su patirtimi. Motinystei neįmanoma būti pasiruošus 100 procentų, jos tenka mokytis tiesiog čia ir dabar.
Tačiau tai nesutrukdė tau kokybiškai suaugti ir tapti puikiu jaunuoliu. Taip pat, kaip aš nesitikėjau sunkumų, aš nesitikėjau pajusti ir tiek džiaugsmo iš mylimo sūnaus auklėjimo proceso.
Tarp mūsų beveik trys dešimtys metų ir tu niekada manęs nepavysi, kaip besivytum. Tačiau tau bręstant, distancija vis trumpės. Tik štai mes niekada negalėsime bendrauti kaip bendraamžiai, todėl kad aš visada rūpinsiuosi tavimi ir jausiu globėjiškus jausmus. Mano namuose tu bet kada būsi priimtas su šiluma ir rūpesčiu.
Aš pati laimingiausia, nes turiu tave.
