Uošviai pakvietė mus į svečius. Pamatęs jų stalą, buvau labai nustebusi
Trečią dieną ruošiausi sutikti uošvius. Gimiau kaime, kur buvo įprasta svečius priimti su gausiu stalu. Nuo vaikystės mane mokė, kad svečiai turi išvykti sotūs ir patenkinti, net jei tam reikia išleisti paskutinius pinigus.
Mūsų namuose ant stalo visada buvo tradicinių patiekalų: mėsos ir sūrio užkandžių, daržovių, užkandėlių.
Mūsų dukra Eglė ištekėjo prieš kelis mėnesius. Su uošviais jau buvome susitikę, bet tik neutralioje teritorijoje. Pas mus jie dar nebuvo atvykę, todėl labai jaudinausi, kaip viskas praeis.
Pasiūliau jiems apsilankyti pas mus, kad geriau susipažintume. Susitarėme dėl sekmadienio, ir iš karto pradėjau ruoštis: nupirkau produktų, užsipirkau vaisių, ledų ir net iškepiau savo firminį tortą.
Mūsų šeimoje svetingumas yra įprastas dalykas, todėl stengiausi iš peties. Uošviai pasirodė esantys inteligentiški žmonės, dirbantys universitete. Bijojau, kad neturėsime apie ką kalbėti, tačiau vakaras praėjo puikiai.
Kalbėjome apie mūsų vaikų ateitį, juokėmės ir sėdėjome iki vėlaus vakaro. Dukra su žentu prisijungė tik vakare. Susitikimo pabaigoje uošviai pakvietė mus kitą savaitę apsilankyti pas juos. Tai reiškė, kad jiems patiko mūsų susitikimas.
Labai apsidžiaugiau kvietimu ir net nusipirkau naują suknelę. Žinoma, vėl iškepiau tortą – nemėgstu pirktinių. Vyras norėjo pavalgyti prieš išvykdamas, bet aš neleisdavau: „Sakė, kad ruoštis, o tu būsi sotus – įsižeis.“
Kai atvykome, mane nustebino jų buto interjeras: elegantiškas remontas, prabangūs baldai. Tačiau mano nuostabai nebuvo ribų, kai pamačiau tuščią stalą.
„Ar gersite arbatos ar kavos?“ – mandagiai paklausė anyta. Vienintelis užkandis buvo mano atneštas tortas, kurį ji pagyrė ir paprašė recepto. Arbata su tortu – tai buvo visas mūsų vakarienės meniu.
Vyras buvo alkanas, mačiau jo nusivylimą akyse. Pasakiau uošviams, kad mums laikas eiti. Padėkojome už priėmimą, o uošviai pasakė, kad norėtų kitą savaitę vėl apsilankyti pas mus. Žinoma, jiems patiko – mūsų stalas visada pilnas.
Grįždama namo galvojau apie skirtingą požiūrį į svetingumą mūsų šeimose. Tuo tarpu vyras svajojo apie keptą vištą, kuri laukė jo namuose nuo ryto, bet kurios aš neleisdavau jam valgyti.
