Užsirašiau viską, ką išleidau mamai!

Turėjau tolimą giminaitę. Tokią įžūlią ir materialistę, kad nerandu žodžių. Tačiau tokių savybių dėka ji sugebėjo prasimušti į verslą ir uždirbti gerus pinigus. O paskui susirgo. Onkologija. Kaip besigydė, liga progresavo.

Visą gyvenimą gyveno dėl vaikų. Niekada jų neskirstė ir viską pirko po lygiai. Dukrai 2 kambarių butą ir sūnui. Anūkui 18 gimtadienio progą mašiną ir anūkei. Žodžiu, viską darė tam, kad vaikai būtų laimingi. Senatvėje laukė iš jų to paties, dėkingumo. Tačiau išėjo priešingai.

Sūnus virto tikru tranu. Jis tik postringavo apie tai, kas trukdo jam vystytis. Tačiau kokia bebūtų politinė situacija ir kas bebūtų valdžioje, jei guli ant sofos, pinigai iš dangaus nenukris. Kad taptum sėkmingu ir ko nors pasiektum, reikia bent jau pakelti penktąjį tašką nuo sofos.

Jo žmona gana valdinga ir piktybiška. Nuolat visiems pavydi. Ypač svainei. Ji kažkodėl nusprendė, kad vyro motina rūpinasi tik savo dukra. O jos tinginiui vyrui niekuo nepadeda. Privertė jį spausti motiną ir reikalauti lygybės.

Mama viskuo nusileisdavo ir viską atiduodavo sūnui. Valentina net vietas turguje savo vaikams išpirko, kai suprato, kad nebėra jėgų dirbti. Marti prekiavo pati, kad visi pinigai eitų į šeimą, o Valentinos dukra pasisamdė pardavėją.

O pati dirbo grožio salone – šis darbas jai buvo labiau prie širdies. O ir uždirbo neblogai, tačiau pinigai jos kišenėje neužsibūdavo, juk Lina viską išleisdavo savo norams.

Kai Valentina visas santaupas išleido gydymui, paaiškėjo, kad niekas jos sąskaitų neapmokės. Maža to, sūnus ir mamos vietą turguje pasisavino – matote, jo dukra studentė, jam reikia pinigų mokslams.

Mamą prižiūrėjo tik Lina. Ji iš savo kišenės pirko vaistus, vežiojo pas gydytojus, girdė ir maitino. Brolis pinigų duoti nenorėjo – sakė, kad viską investavo į verslą. Parduoti vietos turguje irgi neplanavo, juk tai buvo jo aukso gysla.

Lina skolinosi pinigų iš svetimų žmonių, juk niekaip negalėjo atsisakyti motinos gydymo. Tačiau kiek begydė motiną, rezultato nebuvo. O po mėnesio motina mirė. Šermenys ir laidotuvės irgi gulė ant Linos pečių, kadangi brolis atrado eilinę priežastį nusimuilinti.

Praėjus 6 mėnesiams, jie nusprendė parduoti mamos 3 kambarių butą ir pasidalinti pinigus tarpusavyje.

Ir kai tik pardavė nekilnojamąjį turtą, brolis Linai pademonstravo sąsiuvinį su daugybe prirašytų lapų ir pasakė:

– Čia surašyta viskas, ką aš išleidau mamai. Čekiai yra. O tu nerinkai čekių? Be reikalo!

Smulkmeniškas sūnus netgi užsirašė, kiek benzino sunaudojo, kad nuvežtų motiną į ligoninę. Paskaičiavo kiekvieną smulkmeną, kad neliktų prie suskilusios geldos. O Lina ką? Ji išleido mamai viską, nors net negalvojo apie čekius.

Jai teko viską atiduoti broliui, juk kažko įrodyti nepavyko. Gerai, kad Valentina būdama gyva dukrai irgi nupirko butą – jautė, kad Leonas apeis seserį dalijantis palikimą. Tik prieš mirtį prašė nieko jam nepasakoti.

Lina ir neatskleis paslapties, juk tame nėra jokios prasmės.