Vargšei senutei atiteko 1 mln.dolerių palikimas! Bet pažiūrėkite, kaip ji jį panaudojo!

Turbūt kiekvienas mūsų nors kartą susimąstė apie tai, kaip gerai būtų, jei mes atsitiktinai gautume stambią pinigų sumą.

Kam mes juos išleistume pirmiausia? Galbūt butui, mašinai,atiduotume artimiesiems ar tiems, kuriems labiau reikia? Kiekvienas pasirinktų savo. Bet tokie atvejai gyvenime labai reti, ir juos galima laikyti tikra sėkme. Ši istorija apie vieną pagyvenusią moterį, kuri netikėtai gavo milijoną dolerių.

Ką gi ji tokio padarė ir kam juos išleido?

Marijai Zlatik, Serbijos gyventojai, buvo 86 metai, ir ji gyveno visiškai viena. Moters namas buvo senas ir aplūžęs. Viskas, ką ji turėjo – 100 dolerių per mėnesį iš valstybės. Marija beveik neturėdavo ką valgyti ir gerti, todėl kaimynai nesavanaudiškai padėdavo jai kuo galėdavo. Daugelis laikė Mariją savo šeimos nariu, geru ir labai dvasingu.

Kodėl moteris savo garbiame amžiuje buvo visiškai viena ir gyveno netinkamomis sąlygomis? Esmė tame, kad jaunystėje Marija buvo ištekėjusi už vyro, vardu Momčilo. Šeima nusprendė persikelti į Australiją 1956 m. Momčilo dirbo dailide, o Marija atliko namų šeimininkės vaidmenį.

Laikas ėjo, ir mergina sužinojo, kad jos tėvai rimtai serga. Ji nedelsdama grįžo į tėvynę, o vyras liko Australijoje. Metai bėgo, sutuoktiniai ėmė pyktis, o po kurio laiko ir išvis nustojo bendrauti.

Praėjo labai daug laiko, ir moteris leido senatvę savo mažame namelyje. Vieną kartą sužinojo naujieną: Marijos sutuoktinis, kuris, tiesą pasakius, tapo labai turtingu žmogumi, mirė. Žinoma, jis turėjo naują žmoną, bet štai visų pinigų jai nepaliko. O prisiminė Mariją ir paliko jai apie milijoną dolerių.

Tai buvo tikras šokas vargšei moteriai. Kaimynai pagalvojo, kad galiausiai moteris galės praleisti likusį gyvenimą puikiose sąlygose. Tačiau Zlatik nusprendė kitaip. Ji atidavė visus pinigus tiems patiems kaimynams, kurie daugelį metų rūpinosi ja ir padėjo.

Žmonės buvo labai nustebinti moters gerumo ir dėkingumo. Kai jos paklausė, kodėl ji nusprendė viską atiduoti, Marija aiškiai atsakė: – „Aš greitai mirsiu, o šie žmonės nusipelnė pinigų už savo gerumą ir nesavanaudišką pagalbą“.

Štai tokia stebinanti istorija apie žmogišką gerumą ir nuoširdų rūpestingumą!

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.