Vienąkart tu suprasi, kad likai viena…

Iš tiesų tu visada buvai viena, tačiau to supratimas paprastai vėluoja.

Tėvai miršta, vyrai keičiasi, meilužiai apgauna, vaikai auga.

Arba tu pati juos palieki todėl, kad jie dabar svetimi.

Genda tai, kas veikė dar vakar.

Nesvarbu, kas būtent nutiks, atmink: vienatvė visada už nugaros, lyg žiema.

Branda – tai sugebėjimas būti vienai nedramatizuojant.

Geriau ruoštis iš anksto, papasakosiu kaip.

Visus, išskyrus artimus giminaičius, galima pakeisti.

Nebūna vienintelio egzemplioriaus.

Įsileisk naujus žmones į savo gyvenimą, net jei kol kas nesupranti, ar yra tarp jūsų kažkas bendro.

Vienąkart tu suprasi, kad likai viena ir tai tave išgelbės.

Visada bandyk ką nors naujo:

maistą, drabužius, maršrutus, įrenginius, veiklą, filmus, knygas, teorijas ir visatos aiškinimus.

Smegenys padarytos iš tingios kramtomos gumos.

Kuo toliau, tuo labiau jos nori linkti tose pačiose vietose, o likusieji jų vingiai siekia išnykti.

Neleisk jai prilipti prie vienų ir tų pačių daiktų, malonumų, kelių, būdų ir triukų.

Visada bandyk nauja, ypač kai tau tingu, baisu arba nesinori.

Atleisk visiems, kam įmanoma, likusius pamiršk.

Užmarštis – geriausia bausmė ir geriausias vaistas.

Ir kartais su niekuo nesiginčyk,geriau pasidaryk manikiūrą.

Nėra kur skubėti.

Viskas, kas vyksta greitai, gyvena neilgai.

Jei tikrai kažko nori – padarysi. Jei nebenori, vadinasi, nereikėjo.

Rizikingus troškimus ir poelgius atidėk, leisk jiems „susigulėti“.

Daryk kažką, kuo nesi įsitikinusi, tik tada, jei troškimas nenustodamas persekioja tave ilgą laiką.

Šis punktas papildo ankstesnį:

jei labai kažko nori ir laikai tai teisinga, daryk.

Troškimai ir yra gyvenimas.

Leisk troškimui gyventi ir sek jį. Jei nedingo – daryk kaip jis sako.

Nepasiduok, kol kažko nori.

Sėkmė – tai patirtis, tai yra, pasikartojimų kiekis.

Bet kokia nesėkmė – patirties trūkumas ir yra kompensuojama patirtimi.

Drąsa ir rizika – tai patirtis.

Tai, kas kartais atrodo kaip nesvietiškas įžūlumas – tai patirtis.

Ištvermė, kantrybė, mokėjimas atleisti, nuoseklumas ir nepriklausomybė – visa tai patirtis.

Svarbiausia – nepasiduoti, kol kažko nori.

Niekas nesibaigia, net pabaiga – visa tai tik tėkmė.

Atmink tai neviltyje, sielvarte, prie draugo kapo, skaitydama mylimojo, kuris tave paliko, laišką.

Būtinai ateis diena, kai pasakysi: „Viskas į gera!“ (ypač tai liečia mylimąjį).

Niekas nesibaigia: vienąkart tu suprasi, kad likai viena, ir ši mintis išgelbės tave.

Niekas nesibaigia, tačiau pabaiga arti.

Ir naudingiau galvoti, kad ji rytoj. Tada lengviau laikytis visų šių punktų.

Daryk ką nori, tačiau pasirūpink savo kūnu, kitaip jis netikėtai tau atkeršys.

Išsiugdyk įprotį klausyti, ko jis nori ir pildyti tai.

Jei niekada nesiklausei kūno ir nežinai, kaip jis kalba, pradėk nuo paprastų dalykų, tokių kaip pasivaikščiojimas miške, plaukimas ar joga.

Toliau viskas vyks savaime: kūnas laukia, kad jį išgirstų.

Romantika, meilė ir aistra – tai nuostabu.

Tačiau painiojant jas su seksu, galima ilgam likti be nieko. O tai kvaila ir žalinga.

Daryk taip, kad turėtum sekso.

Tegu romantika ir meilė atėjusios užtinka tave lovoje su nauju meilužiu.

Mažiausia, dėl ko reikia jaudintis – ką apie tave pagalvos žmonės.

Žmonės pagrinde galvoja apie save, o taip pat apie tave, matuodami pagal save.

Tai yra, jie negalvoja nei apie tave, nei vienas apie kitą.

Bijok įsitikinimo.

Įsitikinimas – marazmo pradžia.

Abejok, apgalvok kitus variantus, palik atvirus atsitraukimo kelius sau ir kitiems.

Abejoju kiekvienu punktu, kurį parašiau.

Tačiau šią sekundę paliksiu viską kaip yra.

Vienąkart liksiu viena ir patikrinsiu, ar visa tai mane išgelbės.