Vilkas atėjo į vietos ligoninę ir atvedė gydytoją sergančiam senukui

Pas vieną kaimo senelį gyveno vilkas, kurį jis paėmė dar mažytį, kadangi gyvūnas tapo našlaičiu. Vilkas pasirodė ištikimesnis už šunį. Nuo savo šeimininko jis nesitraukė nė minutei.

Kai šeimininkas paseno, ėmė dažnai sirgti ir vaikščiojo į vietinę polikliniką pagalbos. Vilkas pastoviai eidavo su juo, žinoma, į patalpas jo neleisdavo, ir jis ištikimai laukdavo savo šeimininko prie ligoninės.

Kartą senis smarkiai susirgo, tiek, kad negalėjo atsikelti iš lovos. Vilkas žiūrėjo į gulintį šeimininką ir liūdėjo. Sekantį rytą vilkas išbėgo iš namų, palikęs senuką vieną.

Senis labai nusiminė, kad vilkas jį paliko. Bet jau dieną jis pamatė savo gelbėtoją ant slenksčio į kambarį, o už vilko stovėjo gydytojas. Gydytojas suteikė pagalbą nelaimingam seniui ir papasakojo, kaip vilkas jį čia atvedė.

Vilkas rytą nubėgo į polikliniką, kurioje gydėsi senelis, stovėdamas ant slenksčio jis kaukė, kol prie jo nepriėjo gydytojas, jis sučiupo gydytoją už chalato ir ėmė tempti link senio namų. Taip vilkas išgelbėjo gyvybę savo šeimininkui.

Informacija šiame straipsnyje pagrįsta nepatvirtintais šaltiniais iš interneto, neturi tikslo klaidinti skaitytojų ir yra išskirtinai pramoginio pobūdžio.

You cannot copy content of this page