Vos neprisipažinau žmonai neištikimybės, kurios nebuvo
Kartą patekau į sudėtingą asmeninę situaciją ir mano tėvas davė vieną svarbiausių patarimų gyvenime. Dažnai prisimenu šią istoriją ir ji man atrodo labiausiai pamokanti iš visų man nutikusių.
Tuomet kelis metus buvau vedęs mylimą merginą. Viskas pas mus buvo puiku, mes mylėjome vienas kitą, o tėvai labai pritarė mano pasirinkimui. Mano naujai iškepta žmona Neimantė pasitikėjo manimi ir visame kame mane palaikė.
Mano darbas susijęs su amžinomis komandiruotėmis: aš plušau auditorių firmoje. Pastoviai išvykti, kai namie jau laukia mylima žmona – dvigubai sunku. Tačiau komandiruotės būdavo neilgos, taigi, mes puikiai susidorodavome.
Kol viena tokių kelionių nepatikrino mano tvirtumo ir moralės. Komandiruotėje sutikau savo buvusią meilę Ritą – jos kompanija irgi dalyvavo konferencijoje kaip ir mano kompanija, o mūsų delegacijos gyveno viename viešbutyje.
Su Rita mes išsiskyrėme prieš daug metų, tačiau ne itin pozityvia nata – iniciatorius buvau aš, o Rita, žinoma, slėpė nuoskaudą. Tačiau komandiruotėje ji neparodė nė pėdsako buvusių nuoskaudų, buvo maloni ir draugiška.
O pačioje renginio pabaigoje organizatoriai surengė didelį vakarėlį, į kurį sukvietė visus konferencijos dalyvius. Kiaulystės dėsnis, tačiau Ritos firmoje buvo mano senų draugų, todėl viena didele triukšminga kompanija mes šventėme paskutinę komandiruotės dieną.
Ryte pabudau Ritos kambaryje, tačiau, kaip bebūtų pikta, nieko neprisiminiau. Lyg ir kamavo sąžinė, tačiau iš kitos pusės buvo neaišku – už ką?
Tačiau su kiekviena diena darėsi blogiau ir blogiau. Padariau baisią klaidą ar ne? Ar apgavau savo žmoną? Ir svarbiausia – ar reikia atgailauti ir viską prisipažinti?
Su šiomis mintimis praleidau ne vieną dieną, kol atsitiktinai nesusitikau su savo tėvu per bendrus pietus. Sunkios mintys tuomet buvo pasiekusios apogėjų ir aš nusprendžiau viską prisipažinti bent jau tėčiui. Ir žinoma, tikėjausi kokio nors vertingo patarimo.
Tėvas man pasakė, kad Rita tikrai galėjo iki šiol pykti ant manęs už tą išsiskyrimą. O jei ji viską taip ir surezgė, kad aš pagalvočiau, jog apgavau savo žmoną?
Tėvas leido man suprasti, kad čia galėjo būti elementarus Ritos bandymas sugriauti mūsų su Neimante santuoką. Jei taip, Neimantei nieko nereikia pasakoti. Tai net ne melas gėrio vardan, tai elementari pagarba artimo žmogaus jausmams.
Dabar suprantu, koks jis buvo teisus.
